Pirmą kartą Šilutės savivaldybės istorijoje surengtas neeilinis iškilmingas Tarybos posėdis. Jis skirtas iškilios Mažosios Lietuvos asmenybės – pirmojo Šilutės garbės piliečio Jurgio Plonaičio 110-osioms gimimo metinėms paminėti. Visą gyvenimą šviesuolis kaip žiburį nešė ir saugojo lietuvybę.
Iškilmingame posėdyje dalyvavo Savivaldybės administracijos, bendruomenės atstovai, tarybos nariai, Šilutės pirmosios ir Vydūno gimnazijų moksleiviai. Posėdį taip pat stebėjo Šilutės Garbės piliečiai Romualda Dobranskienė bei Vytautas Vaicekauskas.
J.Plonaitis įkūrė pirmąjį futbolo klubą
Bendradarbiaudamas su laikraščiu „Šilutės naujienos“, rajono Tarybos narys, Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojas, istorikas Algirdas Gečas prieš mėnesį parengė publikaciją apie J.Plonaitį. Tuomet jam kilo idėja ypatingai pagerbti pirmąjį Šilutės garbės pilietį, nes ši išskirtinė asmenybė nepelnytai pamiršta, be to, šiemet minimas ir J.Plonaičio jubiliejus.
Posėdyje A.Gečas perskaitė pagrindinį pranešimą, susirinkusiesiems primindamas J.Plonaičio nuopelnus. Atskirus gyvenimo etapus bei veiklos sritis – 1923-ųjų sukilimą ir pomėgį buriuoti apžvelgė Šilutės pirmosios gimnazjos 4e klasės gimnazistės Edita Tubutytė ir Simona Anankaitė.
Vienas iš svarbiausių J.Plonaičio nuopelnų – aktyvi ir plati visuomeninė veikla dėl lietuvybės išsaugojimo Klaipėdos krašte. Jis buvo daugelio draugijų narys ir įkūrėjas. Reikšmingas J.Plonaičio dalyvavimas 1923 m. Klaipėdos krašto sukilime, vėliau – lietuvių pozicijos atstovavimas būnant Klaipėdos krašto seimelio nariu.
A.Gečas rado liudijimų, kad būtent J.Plonaitis Šilutėje įkūrė pirmąjį futbolo klubą „Laisvė“. Su bendražygiais plaukdamas jachta „Gulbė“ jis išgarsino Lietuvos vardą bei paskatino kitus lietuvius buriuoti. Už nuopelnus Lietuvai jis apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino medaliu ir Vytauto Didžiojo ordinu.
Šilutės Garbės piliečio vardas J.Plonaičiui suteiktas 1991 m. Jis mirė 1998 m., sulaukęs 95 metų.
Iškilmingame posėdyje J.Plonaičio atminimas pagerbtas tylos minute, o Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus su moksleiviais nuvyko į kapines padėti gėlių ant jo kapo.
Prisiminimais pasidalijo kaimynė
Kitą J.Plonaičio charakterio pusę atskleidė ilgametė jo kaimynė, buvusi medikė Lina Daukšaitė. Paskelbus kvietimą pasidalinti prisiminimais, ji kreipėsi į „Šilutės naujienas“. L.Daukšaitė atsiuntė laišką, kuriame pasakoja apie bendravimą su kaimynų Plonaičių šeima, gyvenusia tame pačiame name.
„Į Šilutę atvykau 1947 m. ir apsigyvenome (kartu su savo močiute) Aukštaičių gatvėje. Tame pačiame aukšte, kaimynystėje gyveno Anos ir Pauliaus Losių šeima. Gal po metų savo sesers Anos šeimą pradėjo lankyti Plonaičiai. Nuo tada susipažinome ir susitikimai tapo dažnesni“, – pirmąją pažintį prisiminė L.Daukšaitė.
Vėliau ypač daug bendrauti teko su Ana Ela Plonaitiene, kai vyras jau pasiligojo. Med. sesuo Lina suteikdavo J.Plonaičiui artimiausią pagalbą: leisdavo vaistus, statė taures, trynė įvairiais tepalais ir pan. „Nepaisydamas senatvės negalios jis visuomet buvo taktiškas, mandagus ir pilnas dėkingumo jausmo“, – prisiminė medikė.
J.Plonaitis ir L.Daukšaitė gimę tą pačią dieną – rugsėjo 19. Kaimynei neišdyla įspūdžiai, kaip gimimo dienos rytą Jurgis jai atnešdavo rožių, o kitą dieną ji pati eidavo jo pasveikinti.
Į atmintį L.Daukšaitei įstrigo J.Plonaičio preciziškas tikslumas. „Jis, kol galėjo, vaikščiojo pas mane leistis vaistų. Į mano aukštą užlipdavo 1-2 minutėmis anksčiau, visada stovėdavo už durų ir paskambindavo į duris tik tiksliai sutartą minutę. Tai dabar – retenybė. Kaip norėtųsi, kad nors nedidelė dalis žmonių turėtų Plonaičių savybių…“, – kalbėjo p. Lina.
Galėtų būti ir Klaipėdos garbės piliečiu
Šių metų Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas, klaipėdietis žurnalistas, fotografas, kraštotyrininkas Bernardas Aleknavičius pažinojo ir apie 10 metų bendravo su J.Plonaičiu. Apie jį jis parengė ne vieną publikaciją.
B.Aleknavičiaus „Šilutės naujienoms“ pasakojo, jog svarbiausias J.Plonaičio bruožas – tiesumas ir principingumas. Jis visuomet sakė tai, ką galvojo, nieko užantyje nenešiojo. Dėl šio bruožo kai kurie jo ir nemėgo.
Kraštotyrininkas prisiminė epizodą, kai kūrėsi Klaipėdos Mažosios Lietuvos bendrija. Steigiamąjį posėdį atidaryti buvo pakviestas garbingas žmogus J.Plonaitis. Pakviestas į renginį jis pirmiausia paklausė, ką veiks draugija, o tik po to sutiko.
„Klaipėdos kraštą pražudė jo autonomija. Jeigu Klaipėdos kraštas būtų į Didžiąją Lietuvą įjungtas kaip lygiateisė dalis, vokiečių okupantai nebūtų galėję šeimininkauti iki 1939 metų. Seimelis atsidūrė ne lietuvių, o vokiečių rankose ir diktavo savo norus“, – B.Aleknavičiui yra sakęs 1923 metų Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis, Klaipėdos miesto seimelio deputatas J.Plonaitis.
B.Aleknavičius pastebi, kad Šilutė labai gerai padarė, suteikusi J.Plonaičiui Garbės piliečio titulą. Pasak jo, už nuopelnus jis turėtų tapti ir Klaipėdos Garbės piliečiu.
Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba”.