Balandžio 12-ąją visas pasaulis mini Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną. Šią dieną paminėti privalo ir švėkšniškiai, mat drąsiai galima teigti, jog Švėkšna – Lietuvos kosmonautikos branduolys!
Švėkšnoje 1946 m. gimė ir augo mokslininkas, Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos vedėjas Jokūbas Sūdžius. Būtent jo vardu pavadintas kosmose skriejantis asteroidas „Sūdžius“.
Kosmonautikos srityje spėjo pasižymėti ir Švėkšnos jaunajai mokslininkų kartai priklausantis 31-erių metų Pranas KUZAS. Neseniai per visą Lietuvą nuskambėjo, kad švėkšniškis prisidėjo prie pirmojo lietuviško palydovo „LitSat-1“ kūrimo.
Dabar, jau atsikvėpęs po įtemptų darbų, Pranas dalijasi įspūdžiais, kad šio palydovo kūrimas buvo tikras iššūkis: gavus pasiūlymą vykdyti „LitSat-1“ kūrimo misiją, iki jo paleidimo buvo likę vos keli mėnesiai, o darbų buvo daugiau nei laiko…
Tai, kad misija bus įvykdyta prie jos prisidėjus Pranui, ir abejonių būti negalėjo. Mat išradėjo gyslelė jau P.Kuzo šeimos genuose užkoduota: jo senelis Pranas Kuzas ir tėtis Antanas Kuzas yra užregistravę savo išrastus prietaisus. Nenuostabu, kad tokioje šeimoje Prano ir jo brolio Povilo vaikystė pralėkė konstruojant įvairius daiktus, ardant juos ir tyrinėjant, kaipgi šie veikia.
Juokdamasis Pranas teigia, kad dabar akivaizdu, jog įprotis tyrinėti prietaisus niekur nedingo.
– Kuo Švėkšnoje garsūs buvo jūsų senelis ir tėtis?
– Mano senelis P.Kuzas, kuris prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo skardininkas, sukonstravo prietaisą, kuris leido mechanizuoti tais laikais rankinį ir nenašų stogų dengimo procesą. Naudojant šį mechanizmą darbas paspartėjo net 10 kartų. Šis įvykis buvo aprašytas to meto spaudoje ir pateko į Švėkšnos metraščius.
Tai buvo ne vienintelis mano senelio sukonstruotas mechanizmas – jo gamybos javų kūlimo mašina su vidaus degimo varikliu tarnavo ne vienerius metus prieš Antrąjį pasaulinį karą ir po jo. Tačiau 1949 m. atsiritus trėmimų bangai į Vakarų Lietuvą, kūlimo mašina tapo pretekstu, dėl kurio seneliai buvo ištremti į Sibirą.
Mano tėvas A.Kuzas 1970 m. baigė Žemės ūkio akademiją ir gavo paskyrimą dirbti jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu Lietuvos miškų ūkio mokslinių tyrimų institute. Tuo pačiu metu jis iš LŽŪA miškininkystės fakulteto dekanato gavo rekomendaciją stoti į aspirantūrą.
Ilgai nesvarstęs, tėtis pasirinko mokslininko kelią Lietuvos mokslų akademijos botanikos institute. 1977 m. jis apgynė disertaciją, kurią rengdamas užpatentavo specialų įrenginį, skirtą mikropjūviams atlikti.
Šis įrenginys Patentų biure buvo užregistruotas 1978 metais.
– Turbūt iš šeimos vyrų ir jūs, ir brolis Povilas perėmėte aistrą kurti, stebėti, kaip veikia mechanizmai?
– Mechanizmų pažinimo procesas man su vaikyste nesibaigė – iki šiol gilinuosi į įvairių sudėtingų įrenginių sandarą ir padarytus inžinerinius sprendimus.
Mano brolis dirba medicininės technikos priežiūra ir remontu užsiimančioje firmoje ir gilinimasis į prietaisų konstrukciją ieškant gedimų tapo jo kasdieniu darbu.
Aš pats esu neabejingas ne vien techniniams dalykams – skaitau įvairias knygas, vaikystėje šiek tiek muzikavau. Veiklos pakeitimas padeda pailsėti nuo kasdienės veiklos.
– Ar vaikystėje galėjote pagalvoti, kad prisidėsite prie pirmųjų lietuvių žingsnių kosmoso srityje? Palydovo kūrimas jums buvo iššūkis?
– Lietuva iki šiol, išskyrus kelis lietuviškos kilmės astronautus, mažai ką bendra turėjo su kosminėmis misijomis. Taigi norint pradėti dirbti šioje srityje, nepakanka vien sukurti palydovą. Tam, kad atsirastų palydovas, Lietuvos kosmoso entuziastai nuėjo tolimą ir sunkų kelią.
Apie palydovo kūrimą sužinojome prieš metus, kuomet vyko pristatymas KTU. Tuomet nebuvo minčių, kad prie to teks prisidėti, bet situacija susiklostė taip, kad vėliau mūsų mokslo grupei tuometinio Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto dekanas rimtai pasiūlė imtis šio projekto.
Nors ir iki misijos antžeminės dalies pabaigos buvo likę vos keletas mėnesių, o darbų kiekis buvo didžiulis, nusprendėme visgi imtis šio projekto.
Ir tada, ir dabar galima pasakyti tą patį, kad laiko prasme tai buvo rimtas iššūkis, bet aktyvių ir kvalifikuotų žmonių „LitSat-1“ komandoje dėka mums pavyko per trumpą laiką sukonstruoti, suprogramuoti, testuoti palydovą ir atlikti NASA reikalavimams atitinkančius bandymus.
Visa tai buvo atlikta KTU laboratorijose, o pagrindinis matavimų technologijų grupės, kuriai priklausau, uždavinys buvo sukurti palydovo programinę įrangą ir integruoti esminius funkcinius mazgus į bendrą visumą.
– Koks darbas palydovo kūrime teko jums?
– Darbų, atliktų kuriant „LitSat-1“ palydovą, gama plati. Norint sukurti palydovą nuo brėžinio iki paleidimo reikia atlikti daug projektavimo, mechaninių, surinkimo, litavimo, programavimo, derinimo, paruošimo bandymams ir pačių bandymo darbų. Pats palydovas susideda iš 5 plokščių, galima grubiai sakyti, kad kiekvienoje iš jų yra po procesorių.
Visų esminių mazgų sujungimui į visumą reikia konkrečiai žinoti kiekvieno mazgo funkciją.
Vienam žmogui tai padaryti būtų sunku, ypač per trumpą laiką. Todėl mūsų komanda išsidalijo darbus, o man teko palydovo navigacinio modulio (GPS) įjungimo į vieną visumą (programavimo, bandymų) darbai.
Taip pat man buvo patikėtas galutinis prieš bandymus ir kelionę į NASA palydovo elektrinės dalies surinkimas, tarpblokinių kabelių litavimas ir bandažas. Šie darbai buvo vykdomi esant jau surinktam palydovui.
Tačiau darbų pasiskirstymas kūrybinio proceso įkarštyje kartais būdavo pamirštamas ir kiekvienas komandos narys pagal galimybes prisidėjo prie tų darbų, kurie buvo tuo metu būtini.
– Ar sekate, kur dabar yra palydovas? Koks jo likimas?
– Stebėjau palydovo išleidimo į kosmosą momentą internetu. Buvo įdomu, koks pradinis sukimosi momentas ir pradinis greitis TKS (Tarptautinės kosminės stoties) atžvilgiu bus suteiktas palydovui, nes nuo to priklausė, kiek laiko užtruks jo stabilizavimasis orbitoje ir kiek laiko bus galima palydovą sekti naudojantis TKS orbita.
Maždaug per savaitę kiekvienas nanopalydovas gauna savo identifikacinį numerį, pagal kurį yra atpažįstamas, konkrečiam numeriui yra priskiriami orbitos parametrai.
Po paleidimo iš TKS kurį laiką mūsų palydovas „LitSat-1“ skriejo nuolat nuo jos toldamas ir pirmuosius signalus mes iš palydovo priėmėme sekdami jį pagal TKS orbitą. Orbitos korekcijas padarydavome KTU radijo klube esančioje palydovo „LitSat-1“ žemės stotyje pagal priimtus radijo signalus.
Vėliau mūsų palydovui ir kitiems kartu su juo paleistiems palydovams, tarp kurių buvo UAPSat-1, ArduSat-2 ir Vilniaus universiteto palydovas LituanicaSat-1, buvo suteikti identifikaciniai numeriai.
Mūsų palydovas atsirado tarptautinėje kosminių objektų duomenų bazėje ir tuomet gavome suskaičiuotus orbitų parametrus ir automatizavome palydovo sekimo sistemą.
Palydovą sekti (sužinoti, kurioje pasaulio dalyje jis matomas) gali kiekvienas, atsisiuntęs nemokamą programinę įrangą, arba mūsų palydovo „LitSat-1“ internetiniame puslapyje litsat1.eu.
Interneto puslapyje yra informacija apie iš palydovo gaunamus duomenis, jo dažnius, duomenų perdavimo protokolus, taip pat apie pačią misiją.
Šiuo metu su palydovu kiekvieną kartą, kai jis matomas virš horizonto, yra palaikomas dvipusis ryšys (siunčiamos komandos iš Žemės ir gaunami atsakymai), vykdomas duomenų, sukauptų skrydžio metu atsisiuntimas iš vidinės palydovo atminties, taip pat atliekami eksperimentai su jo vidiniais mazgais (GPS imtuvu, tiesiniu retransliatoriumi), atliekama gautų duomenų analizė.
Dabar palydovas virš Lietuvos matomas naktimis. Autonomiškai kas 5 sekundes jis siunčia ir telemetrijos duomenis, kuriuos kaupti mums padeda viso pasaulio radijo mėgėjai. Aktyviai siunčiančių mums raportus mėgėjų yra apie 30, o iš KTU žemės stoties ir užsienio radijo mėgėjų gautų ir dekoduotų telemetrijos paketų kiekį skaičiuojame jau tūkstančiais.
– Baigus kurti palydovą, vėl grįžote prie įprasto darbų ritmo. Koks jis?
– Dirbu lektoriumi KTU Elektros ir elektronikos fakulteto elektronikos inžinerijos katedroje. Užsiimu pedagogine veikla – skaitau specialybinių modulių paskaitas elektronikos inžinerijos krypties 2-4 kursų studentams, vadovauju baigiamiesiems bakalaurų ir magistrų darbams.
Taip pat dalyvauju ir projektinėje veikloje, inicijuojamoje matavimų technologijų mokslo grupės – prisidedu prie inovatyvių ir modernių matavimo priemonių ir sistemų kūrimo, tobulinimo ir diegimo Lietuvos ir užsienio kompanijose bei universitetuose.
Kartais darbų būna daugiau, negu laiko jiems atlikti, tačiau tokie projektai, kaip „LitSat-1“, rodo, kad sugaištas laikas nenuėjo veltui!
Visi galime pasidžiaugti tuo, kad kelias nuo pradžios, kai buvo tik brėžiniai iki orbitoje skriejančio palydovo, transliuojančio visam pasauliui kas 5 sekundes 3 lietuviškus žodžius „Lietuva myli laisvę“, buvo sėkmingas.
VIDEO
Pirmojo lietuviško palydovo paleidimo akimirka:
Priešpaskutinis išskrenda LitSat-1 palydovas. Videomedžiagoje matyti, kaip jau paleidimo fazėje iš vienos partijo išsiskiria palydovai. Dabar jie yra nutolę vienas nuo kito jau šimtais kilometrų.
Projektas: „Prie Šyšos krantų: Kraštiečiai.”