Pirmosios Obuolinės šventės metu rusniškiai užmiršo įtampą dėl potvynio

Obuoline svente„Be kirminų, gražiai pribrendusios ir auksinės“, – šmaikščiai prisistatė „Auksių“ komanda, dalyvavusi pirmą kartą Rusnėje surengtoje Obuolinėje šventėje, kuri įvyko spalio 20 dieną. Burtis į komandas ir išbandyti obuolines užduotis bei rungtis, linksmai pavakaroti skanaujant obuolinius pyragus, kvietė Salos etnokultūros ir informacijos centras.

„Ruduo visada asocijuojasi su obuolių derliumi, šviežiai spaustomis sultimis, obuolių pyrago kvapu namuose“, – sakė kultūrinės veiklos vadybininkė Sonata Verbučianskė.

Tačiau obuolys rusniškiams ypatingas ir istoriškai – nuo seno obelys saloje būdavo sodinamos ypatingu būdu.

Praskaidrino nuotaiką
Obuoline svente_Auksiu_komanda
Daržovės ir su jomis susijusios atrakcijos garsina ne vieną Šilutės rajono seniūniją. Naumiestiškiai Mykolinių metu kviečia varžytis skaniausios kopūstienės konkurse, švėkšniškiai prieš Vėlines skobia moliūgus ir kviečia pasigrožėti moliūgų žibintų skleidžiama šviesa. O rusniškiai pakvietė į Obuolinę šventę.

Smagius vakarus su komandiniais žaidimais Salos etnokultūros ir informacijos centras organizuoja ne pirmą kartą.

Pavyzdžiui, kovo mėnesį rengia jau tradicija tampantį renginį „Mes – moterys“, skirtą Moters dienai.

O spalio 20 dieną, Rusnės pakraščius dar semiant potvyniui, čia vakarojo ir linksmai laiką leido keturios „obuolinės“ komandos ir jų sirgaliai. Be „Auksių“, savo žinias apie obuolius tikrino „Antaniukės“, „Rojaus obuoliukės“ ir „Pepinukės“.

Obuoline svente_Rojaus_obuoliukes„Pepinukai – labai gražūs obuoliukai. Tikriausiai, Ieva sugundė Adomą, nuskynusi būtent pepinuką ir įteikusi jam.

Visas gyvenimas nuo to ir prasidėjo“, – prisistatė „Pepinukių“ komanda.

„Smagiai pasibuvome penktadienio vakarą. Lengvai, paprastai, nuoširdžiai, be didelio galvos sukimo“, – sakė Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

„Emocijos tikrai liejosi per kraštus“, – sakė Salos etnokultūros ir informacijos centro kultūrinės veiklos vadybininkė S.Verbučianskė.

Vasaromis Rusnėje vyksta Laivininkų šventė. Viena šios šventės užduočių būdavo nulupti kuo ilgesnę obuolio žievelę. Šią užduotį daug metų koordinavo buvusi Rusnės mokyklos direktorė Galina Deniušienė. Ji turi surinkusi daug informacijos apie obuolius, tad Obuolinės šventės metu pasidalino įdomiais faktais apie šį vaisių.

Moterys taip pat vaišinosi savo atsineštomis bandelėmis su obuoliais, pyragu bei keptais ir džiovintais obuoliais.

Lupo ir pjaustė skiltelėmisObuoline svente_Pepinukes

Komandos varžėsi šešiose rungtyse: sportinėje, literatūrinėje, meninėje, teatrinėje, matematinėje ir mokslinėje.
Šeimininkavimo įgūdžių ir rankų miklumo pareikalavo obuolio žievelės lupimo užduotis. Be to, dalyviams reikėjo kuo greičiau nulupti obuolį, išpjaustyti sėklytes ir supjaustyti skiltelėmis pyragui, o skiltelių turėjo būti ne mažiau kaip 16.

Anot S.Verbučianskės, obelis ir obuolys vienas populiariausių simbolių ar objektų įvairiuose literatūros kūriniuose. Tad kita vakaro rungtis buvo sukurti literatūros kūrinį – eilėraštį, pasakojimą, pasaką ar dainos žodžius. Vertinama buvo kiek panaudota žodžių su šaknimi obuol-.

Meninėje rungtyje komandos demonstravo iš anksto pagamintą rudeninę kompoziciją, kurioje būtinai turėjo būti obuolių. Balsavo visi šventės dalyviai, bet tik ne už savo puokštę.

Paties pirmojo pasaulyje vaidinimo objektas buvo obuolys, mat Ieva,  įtikinėdama Adomą paragauti šio nuodėmės vaisiaus tikrai turėjo suvaidinti įtikinamą spektaklį. Komandų dalyvės turėjo be žodžių suvaidinti lietuvių liaudies patarlę, o kitos komandos turėjo atspėti, kokia tai patarlė. Ši užduotis skleidė daug gerų emocijų.

Obuoline svente_Antaniukiu_komandaVienas maloniausių dalykų rudenį – skaičiuoti derlių. Matematinėje rungtyje komandos turėjo obuolį padalinti į tiek lygių dalių, kokį skaičių išsitraukė (5, 6 ar 7). Sąlyga – kiekviena padalinto obuolio dalis turi būti vientisa.

Mokslininkai yra atlikę daug įvairių tyrimų su obuoliais, bet moksliniai dalykai tokie nuobodūs… Tad visus faktus moterys turėjo perskaityti su atitinkama nuotaika. Už kūrybines užduotis (vaidinimą, kūrinį ir skaitymą su nuotaika) komandos pačios vertino kitas komandas, mat savo kraityje kiekvienai užduočiai turėjo po 5 balus, kuriuos galėjo visus arba dalimis atiduoti kitoms komandoms.

Sodindavo ypatingu būdu

„Obelys nuo senų laikų yra Rusnės pažiba, nes tada ne kiekvienas sugebėjo šlapioje saloje užsiauginti obuolių“, – atsakė Rusnės seniūnė, kai paklausėme, kuo šis vaisius ypatingas šiam vandenų kraštui.

Senieji rusniškiai, kurie čia gyveno tarpukariu, obelis sodindavo ypatingu būdu, nes žemė buvo šlapia. Jie iškasdavo maždaug 1×1 m duobę. Iš pradžių ją padengdavo čerpėmis, vėliau moliu, o galiausiai gerąja žeme.

Paruošę daug vietos medžio šaknims skleistis, rusniškiai sodindavo obelį.

Vėliau Rusnė garsėjo Žuvininkystės ūkio obelų sodais, kurie saloje užėmė maždaug hektarą. Anot seniūnės, dabar miestelyje, Lakštingalų gatvėje, dar yra išlikusios kelios senosios obelys, kurių amžius – daugiau kaip 50 metų.

Tačiau kaip žmogus turi savo mažių, taip ir medis pasensta. Tad seniūnija svarsto galimybę atsisveikinti su šiomis obelimis.