Plaučių vėžys – ne tik rūkančiųjų liga

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų. Nors liga daugiausiai diagnozuojama rūkantiems pacientams, ji vis dažniau nustatoma ir šio įpročio neturintiems žmonėms. Pasak pulmonologės Neringos Vagulienės, plaučių vėžys – vienas pavojingiausių onkologinių susirgimų, todėl norint pasveikti ankstyva diagnostika kritiškai svarbi.

Simptomai gali nepasireikšti

Pagrindinė plaučių vėžio priežastis yra rūkymas. Šis žalingas įprotis susijęs su daugiau nei 80 proc. visų diagnozių. Visgi, nerūkantys asmenys taip pat turėtų suklusti – susirgimo plaučių vėžiu riziką didina ir kiti veiksniai.

„Šios ligos vystymuisi įtaką daro ir pasyvus rūkymas, todėl reikėtų vengti būti prirūkytose patalpose bei nekvėpuoti cigarečių dūmais. Bet plaučių vėžio riziką didina ir oro užterštumas, radioaktyviosios dujos ir kitos kenksmingos medžiagos, susirgimus lemia ir genetika“, – sako gydytoja.

Plaučių vėžio simptomai yra nespecifiniai ir ankstyvose stadijose ši liga gali priminti bet kokį kitą plaučių susirgimą. Dažniausi vėžio simptomai yra dusulys, kosulys, atsikosėjimas krauju, gali skaudėti krūtinę. Visgi, asmuo, kuriam nustatomas plaučių vėžys, gali neturėti jokių nusiskundimų, ypač jei liga dar nėra progresavusi.

Pajutus simptomus reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreiptų pulmonologo konsultacijai. Būtina tikrintis ir profilaktiškai. Tiems, kurie rūko ilgą laiką, profilaktiniai patikrinimai itin svarbūs. Dažniausiai į gydytojus žmonės kreipiasi tik kai simptomai pasidaro akivaizdūs, o liga jau yra išplitusi. Tai smarkiai sumažina galimybę pasveikti.

Pasaulyje ir Lietuvoje vis dažniau taikomas ir platus naviko genomo  profiliavimo tyrimas, kuris yra svarbus gerinant pacientų priežiūrą bei atveriant platesnes personalizuoto gydymo galimybes.

Naujos kartos gydymas

Ankstyvose plaučių vėžio stadijose taikomas chirurginis gydymas, spindulinė terapija arba jų derinys su sisteminiu gydymu, taip pat pacientams prieinami kompensuojami vaistai. Nustačius išplitusį vėžį taikomas tik sisteminis gydymas – chemoterapija, imunoterapija ar taikinių terapija.

Yra daug sisteminio gydymo būdų. Lietuvoje prieinama imunoterapija, kuomet atstatoma žmogaus imuninė sistema ir imuninės ląstelės pradeda kovoti su plaučių vėžiu. Mūsų šalyje prieinama ir taikinių terapija. Prasiplėtus sisteminio gydymo galimybėms, pagerėjo išplitusia liga sergančiųjų išgyvenamumas. Jeigu prieš kurį laiką 5 metų išgyvenamumas buvo vos keli procentai, tai skiriant naujos kartos gydymą jis siekia 30 proc.

Plaučių vėžys paprastai laikomas vyresnio amžiaus žmonių liga, bet  pastaruoju metu ji užklumpa vis jaunesnius. Rūkantys asmenys – dažniausiai šia liga susergantys žmonės, tačiau ji diagnozuojama vis jaunesniems, ir ne tik tiems, kurie rūko. Per pastarąjį dešimtmetį plaučių vėžio atvejų skaičius ypač išaugo nerūkančių moterų gretose.

Pagal BNS inf.