Po 50 metų abiturientai grįžta į Šilutę kaip į gimtinę

abiturientai po 50 m„Šilutė – kaip visada graži. Gražėja kasmet ir tampa vis mielesnė. Tegu ji puošiasi, tegu žmonės čia būna laimingi, pakantesni vieni kitiems, tegu myli savo miestą“, – po savaitgalio viešnagės Šilutėje sakė Lietuvos kariuomenės kanceliarijos viršininkas Juozas Rimkus, triskart pasaulio krepšinio veteranų čempionas, keturiskart Europos čempionas, buvęs garsiosios Vilniaus „Statybos“ žaidėjas, prieš 50 metų baigęs tuometinę Šilutės pirmąją vidurinę mokyklą.

Bendraklasiai į susitikimą suvažiavo jau 10-tą kartą. „Visada susirenkame visi, nes esame kaip šeima, kaip giminės. Nebūna tik tų, kurie atgulė amžinojo poilsio“, – sakė į mokyklą užsukę švytintys garbaus amžiaus 18-tos laidos 11b klasės abiturientai.

1963-iaisiais mokyklą jų baigė devyniolika. Į gyvenimą juos palydėjo auklėtoja Aldona Kalinauskienė. Nuo tada kas penkeri metai visi sugrįžta į savo klasę, išsipasakoja džiaugsmus ir bėdas, pasiekimus ir lūkesčius.

Tik šįmet auklėtoja neatėjo į mokyklą – nebeleidžia sveikata. „Noriu jus visus matyti, ateikite visi“, – paprašė susitikimo organizatorių mokytoja, kai jie suabejojo, ar neapsunkins užgriūdami visu būriu.

Į jubiliejinį susitikimą atvažiavo 12 bendraklasių. Beveik visi jie – seniai ne šilutiškiai. Šilutėje likusi tik viena Zita Veiverytė – Bružienė, ilgametė butų ūkio darbuotoja. „Jų laukiu kaip artimiausių giminių, ir jiems mano namai – vienintelė vieta apsistoti abiturientai paveikslaiŠilutėje“, – sako Z.Bružienė, džiaugdamasi šiltais santykiais, užsimezgusiais mokyklos suole ir išlikusiais ilgus dešimtmečius.
„Didžiausi išdykėliai tapo menininkais“, – išduoda kėdainiškis, buvęs kariškis Ignas Racevičius, pamatęs į mokyklą atskubančius Petrą Pretkelį ir Vladą Ščeponą.

Petras – Merkinėje įsikūręs juodosios keramikos meistras. Šįkart jis bendraklasius nustebino medaliais, kuriuos kiekvienam įteikė mokyklos baigimo 50-mečio proga.

Vladas – garsus imtynių treneris, kolekcininkas, prieš 30 metų atradęs tapytojo gyslelę ir nemažai laurų pelnęs tautodailės renginiuose. Šiuo metu jo paveikslai eksponuojami Medininkų pilyje. „Mano darbas – treniruoti imtynininkus, bet šalia to dar ir peckioju visą gyvenimą“, – kukliai prisipažįsta V.Ščeponas, dovanodamas bendraklasiams savo tapytų paveikslų. Ir dar visus nustebina pirmą kartą paskaitęs savo kūrybos eilėraščių.

Iš Kauno atvyko buvusi klinikų medicinos sesuo Stasė Freitakaitė – Guogienė, Žemės ūkio akademijos dėstytojas Liudas Petruškevičius. Iš Klaipėdos – buvusi jūrų uosto darbuotoja Birutė Bružaitė – Šikšnienė, iš Palangos – maisto technologė Onutė Elvikytė – Žeimienė, iš Kretingos – buvęs gobeleno fabriko „Laisvė“ vadovas Bronius Krištaponis, iš Šiaulių – anglų kalbos mokytoja Regina Gedmintaitė – Bernotienė, iš Jonavos – Jonas Lideika, buvęs „Achemos“ inžinierius.

abiturientai prie mokyklosVisus išglėbesčiavo dar viena buvusi klasės auklėtoja – Vena Juščiuvienė, kuriai 9-oji auklėjamoji klasė atiteko vos baigusiai fizikos studijas ir pradėjusiai mokytojauti. „Šilčiausi santykiai išliko būtent su jūsų klase, nes man buvote pirmieji auklėtiniai.

Ačiū už profesines pamokas, ačiū už nuoširdumą, už pasitikėjimą, už keliones po man nematytą Pamario kraštą“, – sakė iš Rokiškio kilusi mokytoja, dalindamasi prisiminimais apie keliones su devintokais į Krokų Lanką, į Rusnę, prie Nemuno. Ji linkėjo, kad visi jie nepritrūktų kantrybės ir jėgų kurti tokią Lietuvą, iš kurios nebėgtų vaikai ir anūkai, kurioje visos šeimos norėtų ir galėtų gyventi šalia.

Pavaikščioję po išgražėjusią savo mokyklą, pasėdėję mokykliniuose suoluose, apgailėję, kad negali patekti į savo buvusią klasę senajame mokyklos korpuse (jis remontuojamas), 18-tos laidos abiturientai pasuko į kapines aplankyti mirusių savo bendraklasių kapų. O važiuodami į kaimo turizmo sodybą Rusnėje, džiaugėsi gražėjančia Šilute, įdomiais meniniais akcentais. Patiko ir garsioji „Žuvis“, ir jaunųjų menininkų kirai Šyšos upėje.

„Nors ir gyvename toli nuo čia, bet Šilutė – brangus mums visiems miestas. Laikau ją gimtine, nors ir gimiau ne čia. Čia jaučiuosi laukiamas, atvykstu ir į bibliotekos rengiamus kraštiečių susitikimus. Atveja nostalgija“, – atsisveikindamas sakė J.Rimkus.
 Projektas: „Kultūros uostas: Kraštiečiai.“