Po 50 metų prie H.Šojaus dvaro susitiko 1-oji buvusio technikumo laida

po 50 metu technikumi I laidaPrieš penkis dešimtmečius jie buvo 20-mečiai jaunuoliai, troškę veiklos, žinių, darbo ir mokęsi agronomijos tuometiniame Šilutės žemės ūkio technikume. Jų laida buvo 1-oji kaimo vaikų laida toje mokykloje, vadintoje „auksine mokykla“, nes iki jų čia mokėsi tik pokario kolūkių ir tarybinių ūkių direktoriai.

Šiandien jie – nuotaikingi 70-mečiai, susitikę prie buvusios savo mokyklos – dabar senąjį grožį atgaunančio H.Šojaus dvaro kieme.

Džiaugsmingi buvusių bendramokslių sutikimo šūksniai, tvirti apsikabinimai, nuoširdūs bučiniai bylojo, kad visi jie iki šiol artimi, vienas kito pasiilgę ir norintys tiek daug išsipasakoti, prisiminti jaunystės išdaigas, viso gyvenimo sunkumus ir džiaugsmus.

„O, kokios gražios mūsų mergaitės!“, – mokslo draugėms komplimentus žarstė šaunūs pasitempę žilagalviai vyrai. „Na, ar atpažinsit?“ – kvatojosi ir puolė vienas kitam į glėbius tie, kas ilgiau nesimatė su bendramoksliais.

Šilutės žemės ūkio technikumo 1-oje laidoje buvo 51 mokinys. 1964-ųjų metų sausio 24 dieną gavę mokslo baigimo diplomus, jie kas penkeri metai susitinka prie buvusios mokyklos. Į jubiliejinį susitikimą po 50 metų jų susirinko 37.

„Dabar ir dažniau imame rinktis – kas treji metai, nes mūsų vis mažėja. Technikumą baigė 51 mūsų laidos mokinys. Visi buvome kaip šeima, ir susituokusių tarpusavyje buvo nemažai, todėl įdomu sužinoti apie vaikus, anūkus, gyvenimo posūkius“, – pasakojo vienas iš susitikimų organizatorių Stasys Nausėda.

O vyrai prisiminė, kad anuomet jaunystės energija veržėsi per kraštus. Nors visi alkani buvo (pavalgyti iki soties retai kada pavykdavo), bet visi norėjo sportuoti, linksmintis – šokiai vykdavo tik šeštadieniais mergaičių bendrabutyje. Kelis rublius užsidirbdavo naktimis kraudami traukinių vagonus (geriausias būdas pasprukti iš berniukų bendrabučio – iššokti iš antrojo aukšto balkono).

„Iki mūsų toje „auksinėje mokykloje“ galėjo mokytis tik grietinėlė – dvare vykdavo kursai bemoksliams sovietinių ūkių pirmininkams, jie gaudavo tais laikais didžiules stipendijas – net 120 rublių.

Paskui surinko septynias ar daugiau klasių baigusių kaimo vaikų – būsimųjų agronomų – kursą. Prisimenu, kaip patys po pamokų valėme dvaro arklides, daužėme ir lupome gyvulių mėšlo įsigėrusias betonines grindis ir rengėme sporto salę – labai norėjome sportuoti“, – pasakojo Albertas Mėgelaitis, priminęs, jog toje salėje sporto pagrindus gavo ir garsus krepšininkas Rimas Endrijaitis – irgi pirmosios technikumo laidos absolventas.

S.Nausėda sakė, kad pirmoji laida mokėsi 4,5 metų ir gavo daug įvairių žinių: ne tik agronomijos, bet ir gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, melioracijos, bitininkystės ir kt. Plataus profilio specialistai daugiausia pasklido po Šilutės rajono ūkius, keletas išvažiavo dirbti į kitus rajonus. Daugelis vėliau siekė aukštesnio mokslo, keitė profesiją. Dažnai į susitikimus atvyksta šilališkis gydytojas Vidas Ališauskas, buvęs Šilutės pieninės direktorius Arvydas Žemaitaitis, tarp bendramokslių yra vandentiekio, ekonomikos, buhalterijos specialistų. Smagu, kad į susitikimą atvyko ir viena iš dviejų 1-osios laidos auklėtojų – 81-erių metų Ona Motiejūnienė.

Dabar buvęs technikumas atgauna prieškarinį vaizdą, ir buvę pokario mokiniai paprašė Šilutės muziejaus istoriko Igno Giniočio papasakoti apie dvaro ateitį, su nostalgija apžiūrėjo buvusias savo klases, bendrabučius, valgyklą, sales. „Buvo taip įdomu, kad visi lipome iki pat III aukšto. Taip viskas gražu, bet neatpažįstamai pasikeitę. Tikriausiai pasiklystume be gido“, – šypsojosi senjorai.

Po ekskursijos S.Nausėda pavietė bendramokslius į Rusnę. Čia koplytėlėje kunigas Kęstutis Motiejaitis aukojo Mišias, vėliau visi bendravo S.Nausėdos brolio Vaclovo ir jo žmonos Laimutės Nausėdų šeimos kaimo turizmo sodyboje „Skirvytėlė“.