Po avarijos Vokietijoje ginčas dėl žalos trunka 8 metus

Knapkio byla tralas po avarijosŠilutės verslininko, vairuotojų mokymo centrų Šilutėje ir Pagėgiuose steigėjo Albino Knapkio  kantrybė – ne begalinė. Aštuonerius metus po teismus be atomazgos keliaujanti jo byla jau sugulė į šešis tomus, bet įrodyti savo tiesą iki šiol jam nepavyko.

„Aš vis tiek nenurimsiu: neseniai kreipiausi į Seimo narius, teisingumo ministrą, kad taisytų įstatymus ir užtikrintų Lietuvos piliečiams teisę ginti savo teisėtus interesus, išsireikalauti  žalos, patirtos užsienio šalyje, atlyginimo“, – sako A.Knapkis.

Jis jaučiasi be kaltės kaltu nuo tada, kai į pakrauto jo įmonės autovežio galą įsirėžė smulkios Vokietijos bendrovės vilkikas su priekaba – šaldytuvu. Avarija įvyko 2005 rugsėjo 16-osios paryčiais automagistralėje netoli Vismaro.

Vokiečiai saviškį dengė?

A.Knapkiui iki šiol nepavyko teismuose įrodyti akivaizdžios tiesos – į jo autovežio galą įsirėžusio vilkiko vairuotojas nesilaikė saugios distancijos, yra atsakingas už avariją, todėl draudikai turi atlyginti šilutiškiui dėl avarijos patirtus nuostolius.

Bylą nagrinėjo Klaipėdos apygardos ir Lietuvos apeliacinis teismai, bet teisėti šilutiškio interesai liko neapginti.

„Rašytinio proceso tvarka, kuria mano skundą nagrinėjo Apeliacinis teismas, nepateisinama. Bylos apimtis didelė, išsamiam ginčo svarstymui tai ne padėjo, o trukdė“, – įsitikinęs A.Knapkis.

75 procentus patirtos žalos, kurią apskaičiavo Vokietijos ekspertai, apeliacinės instancijos teismas jo naudai priteisė, bet tai yra mažiau nei pusė faktiškai A.Knapkio įmonės patirtų nuostolių.

Teismas atmetė A.Knapkio prašymą kompensuoti palūkanas, kurias privalėjo mokėti verslą kreditavusiam  bankui, kai pajamų po avarijos neliko. Pagrįsta, įrodyta ir kompensuotina teismas nevertino ir sumos, kurią jis išleido iš karto po avarijos vykdamas į Vokietiją. O juk važiavo ne pramogauti, o aiškintis aplinkybių ir padėti psichologiškai traumuotam savo įmonės vairuotojui.knapkio byla Avarijoje patirta 230 tkst litu zala

„Teismo manymu, ta išvyka buvo nebūtina, nes problemas galėjo spręsti samdytas advokatas. Bet aš negalėjau svetimoje šalyje likimo valiai po avarijos palikti įmonės darbuotoją“, – sako A.Knapkis.

Archyve – nuotraukos iš įvykio

Pageltusi vokiško laikraščio iškarpa su iliustruota žinute apie įvykį įsegta tarp bylos dokumentų. Šilutiškio autojunginys MAN nuo galinio smūgio išblaškytas po kelią ir sugadintas.

„Vykdant avarijos padarinių likvidavimo darbus, iki pietų buvo uždarytas eismas abiem automagistralės kryptimis. Vokiečio pienvežis ir lietuvio autovežis po avarijos ties Rytų Vismaro sankryža sukibo vienas su kitu ir perlaužė skiriantįjį kelio užtvarą“, – pranešama žiniasklaidoje.

Schverino miesto prokuratūra, tyrusi įvykį, kaltu pripažino vokietį. Būtent jis nesuvaldė savo vilkiko (avarijos vietoje nerasta net stabdymo žymių) ir iš galo 84 km per valandą greičiu įsirėžė į ta pačia kryptimi važiavusį, įkalnėje netoli sankryžos greitį sumažinusį lietuvio sunkvežinį MAN.

„Kai po avarijos atvykau į Vokietiją tvarkyti su ja susijusių reikalų, niekam nekilo abejonių, kas dėl jos kaltas. Vokietis, matyt, buvo įjungęs vadinamąjį „autopilotą“ ir paryčiais už vairo prisnūdo, tad laiku nepamatė apšviesto mūsų autovežio, taip pat atspindžių nuo priekaboje gabentų automobilių galinių žibintų ir rėžėsi į priekabos galą“, – sako A.Knapkis. 

Bet šią versiją paneigti ir išvengti 230 tūkst. litų žalos kompensavimo vokiečiai stengėsi žūtbūt.

Prislėgė beviltiškumas

A.Knapkiui ši istorija jau kainavo du infarktus, o neseniai į palatą paguldė ir priešinsultinė būklė.

„Bet vis tiek dar viliuosi teisingumo. Jei ne sau, tai bent kitiems, į panašią situaciją galintiems pakliūti. Surašiau kreipimąsi į Seimo Teisėtvarkos komiteto pirmininką J.Sabatauską, siūlydamas taisyti Civilinio proceso kodeksą ir numatyti savarankišką teisinį pagrindą skųsti kasacine tvarka pirmos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir nutartis, jei jie nevienodi“, – sako A.Knapkis.

Ta pataisa, anot jo įmonės advokato Rimvydo Kairio, leistų verslininkui siekti bylos nagrinėjimo Aukščiausiajame teisme. Nes jis jo skundą neseniai atmetė.

Bylinėtis su Vokietijos draudimo kompanija lietuvis pradėjo, kai ši nusprendė padengti tik 40 proc. patirtos jo įmonės žalos. Šį sprendimą ji grindė savo ekspertų, kurie sudaužytą autojunginį apžiūrėjo praėjus dviems mėnesiams po įvykio, prielaida, jog galiniai lietuvio priekabos žibintai galėjo šviesti neryškiai, buvo apnešti purvu. Purvo neva buvo rasta ir ant elektros laidų kontaktų skirstymo dėžutėje.
knapkio byla tomuose
Būtent šia prielaida pasirėmusi, Vokietijos draudimo kompanija kaltės dydį iki 40 proc. sumažino savo šalies piliečiui, o iki 60 proc. padidino šilutiškiui. A.Knapkio įmonės vairuotojas kaltintas ir tuo, kad autostrada Liubekas – Rostokas neva važiavo 39 km per val., t. y. mažesniu, nei eismo taisyklės leidžia, greičiu.

Taip lietuvis buvo apkaltintas už apdairumą svetimos šalies keliuose – kad įkalnėje, artėdamas prie sankryžos su dideliu kroviniu – automobiliais „VW Vento“, „VW Passat“, „Renault R19“, „Audi A4“, „Renault R19“, „Citroen Xsara“, „VW Passat“, „Ford Mondeo“, „Audi A8“ ant priekabos – saugumo sumetimais mažino greitį. Nors netrikdė eismo, nes kelias paryčiu buvo tuščias.

Žmogus net nenujautė, jog iš paskos dideliu greičiu į jo autovežio priekabos galą netrukus įsirėš užsimiegojusio (?) vokiečio vilkikas. Bet jo draudimo kompanija ir advokatai vėliau prielaidomis įrodinės, kad Lietuvos vežėjas dėl eismo įvykio yra kaltesnis.

Galinių žibintų blausa – iš lubų

„Po avarijos darytose nuotraukose, įsegtose byloje, matyti, jog automobilvežio galiniai žibintai ir elektros laidų kontaktai tikrai nebuvo aplipę purvu. Tokie kaltinimai yra tiesiog iš piršto laužtos vokiečių prielaidos apie prastą mūsų priekabos apšvietimą, siekiant pripaišyti mums kaltę“, – sako A.Knapkis.

Pirmiausia jo ieškinį dėl visos žalos atlyginimo nagrinėjo ir savo sprendimu atmetė Klaipėdos apygardos teismas. Dėl senaties termino ir kaip neįrodytą.  Atmetė ir A.Knapkio prašymą skirti autotechninę ekpertizę, kurią atliktų Lietuvos teismo ekspertizių centras (LTEC). Nors prieš tai teisėja buvo nurodžiusi į depozitinę sąskaitą už ekspertizę pervesti pinigus.

Verslininkas savo įmonės vardu vėliau ją užsakė, ir LTEC Klaipėdos skyrius ekspertizę atliko. Jos išvados aiškios: techniniu požiūriu A.Knapkio vilkiko su priekaba judėjimas grėsmės eismo saugumui nekėlė, iš paskos važiuojančiam vilkikui kliūties nesudarė. Eismo įvykiui kilti pagrindinė sąlyga buvo vokiečio vairuotojo veiksmai, jo neatidumas.

Ginčas dėl kaltės ir žalos atlyginimo trunka jau 8 metus, bet galo jam dar nematyti.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.