Galutinė ir neskundžiama Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegijos nutartis, paskelbta šiemet vasario 22-ąją, iš paslapčių miglos išplėšė ir apnuogino karčią tiesą. Policijos sistema finansiškai vis dar pati save skurdina neteisėtais pareigūnų atleidimais iš darbo.
LVAT teisėjų kolegija nusprendė naikinti Klaipėdos apskrities policijos komisariato viršininko Beno Ivanausko 2011-ųjų lapkričio 14-osios įsakymą, kuriuo iš pareigų jis atleido komisarą inspektorių Artūrą Rimkų. Teismas įpareigojo grąžinti pareigūną į tą patį darbą – Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas.
Darbdavys privalo sumokėti A.Rimkui už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojamą nuo 2011-ųjų lapkričio 15 dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, vidutinį darbo užmokestį (vienos dienos darbo užmokestis – 188,87 Lt, neatskaičius mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų). Ši suma jau viršijo 60 tūkst. litų.
Kaltinimams nebuvo pagrindo
Kriminalistas, turintis 18,5 metų darbo stažą, nuo atleidimo iš darbo yra Darbo biržos klientas.
Buvęs jo darbdavys, Klaipėdos apskrities policijos komisariatas, atleisdamas statutinį pareigūną, jam inkriminavo tokias veikas, kurių įrodyti teisme neįstengė.
Darbdavys neįrodė, kad savo elgesiu R.Rimkus sulaužė pareigūno priesaiką, kad akivaizdžiai pažemino policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi tam tikroje visuomeninių teisinių santykių apsaugos srityje, autoritetą. Kad nepateisino teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūnų, o jo elgesys prieštaravo įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms.
Tokioms išvadoms, anot teismo, iš viso nebuvo pagrindo, nes tarnybinio nusižengimo tyrimas neatskleidė nei pareigūno vardo pažeminimą charakterizuojančių, nei vidaus tarnybos sistemos autoritetą griaunančių, vidaus reikalų įstaigą kompromituojančių R.Rimkaus elgesio požymių. Atvirkščiai, išvada buvo grįsta bendro pobūdžio teiginiais ir prielaidomis, jai trūko nuoseklumo.
Išgalvojo bendraklasį, išskirtines sąlygas areštantams
Ką tokio A.Rimkus padarė ar nepadarė, kad prarado darbą už pareigūno vardo pažeminimą?
A.Rimkui ir pareigūnams M.Pačiui bei E.Kontrimui užpernai buvo inkriminuoti netinkamai atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, tiriant 2011 metų birželio 3 dienos incidentą Šilutės policijos komisariato areštinėje. Tada kameroje susižalojo sulaikytieji E.Bendžius ir D.Ovčinikovas.
Bet tada už areštinės veiklos organizavimą komisariate buvo atsakingas kitas struktūrinis padalinys, kuriam vadovavo ne A.Rimkus, o pareigūnas A.Lukošius.
Operatyvaus valdymo poskyrio specialistas D.Mulskis apie areštantų susižalojimo įvykį informavo tuometį komisariato vadovą S.Mickevičių ir už savaitės įvykius atsakingą jo pavaduotoją A.Pupšį. Buvo penktadienis, pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo pagrindo, nes areštantai žalojosi patys, nusikaltimo požymių nerasta.
Pirmadienį R.Rimkus nurodė pareigūnui M.Paičiui dar patikslinti įvykio aplinkybes. Bet būtent R.Rimkus vėliau įtartas vengęs pradėti ikiteisminį tyrimą iš karto po įvykio.
Absurdu galima pavadinti ir teisme subliuškusius kaltinimus neva R.Rimkus sulaužė pareigūno priesaiką, pažeidė viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje derinimo įstatymą, sudaręs išskirtinai patogias gyvenimo sąlygas į areštinę etapuotam buvusiam savo klasės draugui nuteistajam R.Špilevskiui.
Šie kaltinimai yra grįsti R.Špilevskio sugyventinės J.Ruškytės duotu tikrintojams paaiškinimu, jog apie tai ji sužinojo iš savo partnerio.
Bet teisme paaiškėjo, kad moters kalbos – iš piršto laužtos. Teisme R.Špilevskis neigė minėtas sąsajas su A.Rimkumi, nes mokėsi skirtingose mokyklose, yra skirtingo amžiaus. R.Špilevskis teigė, kad ypatingų sąlygų areštinėje jam A.Rimkus nekūrė.
Įslaptinimas atėmė galimybę gintis
Beje, 2011 m. birželio 3-iąją Šilutės areštinėje susižaloję D.Ovčinikovas bei E.Bendžius maždaug po mėnesio ir metė pirmą šešėlį ant R.Rimkaus, kaip neva savo veiksmais žeminančio pareigūno vardą.
Šie asmenys tiesiogiai kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Operatyvinės veiklos biuro 1-osios valdybos pareigūną G.Pukelį, kuris 2011 metų rugsėjo 9 dieną dėl šios informacijos pradėjo tarnybinį patikrinimą ir įslaptino jo duomenis. Netgi pranešimo apie nusižengimą sudėtį apgaubė slaptumo aureole.
Tad A.Rimkaus teisė į gynybą buvo suvaržyta, o pirmosios instancijos teisme pareigūnas G.Pukelis net negalėjo atsakyti, kokiu Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatytu pagrindu buvo įslaptinti jo inicijuoto tarnybinio patikrinimo duomenys.
LVAT teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi tą nežinia dėl ko įslaptintą medžiagą bei patikrinimo išvadą, patikima ir pakankama informacija įrodymų vertinimo kontekste jos nepripažino.
Daug nepatvirtintų faktų
Nepasitvirtino faktai, jog A.Rimkui buvo žinomi ir kelių jo pavaldinių neteisėti veiksmai (areštinėje laikomų asmenų pasimatymų su artimaisiais organizavimas, alkoholinių gėrimų vartojimas su areštinėje laikomais asmenimis ir jų giminaičiais, leidimas tarnybinėse patalpose fotografuotis apsirengus policijos pareigūno uniforma).
Teismas pripažino, jog pavaldinių kontrolės funkcijas A.Rimkus vykdė netinkamai, bet tai negali būti laikoma pareigūno vardą žeminančiu ar policijos įstaigos autoritetą diskredituojančiu poelgiu.
LVAT teisėjų kolegija neįrodytais pripažino ir kitus A.Rimkui inkriminuotus nusižengimus. Neva jis, prašydamas teismo leidimo etapuoti nuteistuosius, sąmoningai, tyčia nurodydavo tikrovės neatitinkančius faktus – kad nuteistieji žino ar gali žinoti apie įvykdytą nusikaltimą ir pan.
Teisme atlikta nuteistųjų A.Jablonskio, V.Golubovskio, R.Špilevskio, E.Bendžiaus, E.Fiodorovo, D.Ovčinikovo, D.Urbės lydraščių dėl etapavimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus analizė parodė priešingai. Daugumoje atvejų ne A.Rimkaus, bet tyrėjų prašymu jie etapuoti, kaip galį žinoti apie nusikaltimą įvykdžiusius asmenis.
Tik penkiais atvejais teismas buvo priėmęs nutartis dėl etapavimo A.Rimkaus prašymų pagrindu. Vienu atveju A.Jablonskis teigė žinąs, kas pavogė motorolerį Žemaičių Naumiestyje, kitu – V.Golubovskis tvirtino žinąs, kas pavogė magnetolą iš automobilio Šilutėje.
LVAT teisėjų kolegija pripažino, kad tarnybinį patikrinimą atliekantys tikrintojai be detalios ikiteisminių tyrimų ir baudžiamųjų bylų analizės konstatavo, jog A.Rimkus sąmoningai, tyčia nurodė tikrovės neatitinkančius faktus, pasirašydamas prašymus leisti etapuoti tam tikrus asmenis į areštinę, kai su jais buvo atliekami operatyviniai veiksmai.
Tad šio teiginio ir juo paremtos išvados patikimais laikyti, kolegijos nuomone, negalima.
Grąžinti į darbą neskuba
LVAT teisėjų kolegija savo sprendimu grąžinti į pareigas komisarą inspektorių A.Rimkų padėjo tašką ilgai miglose skandintoje areštantų žalojimosi ir kerštavimo policijos pareigūnams istorijoje.
Klaipėdos apskrities policijos komisariato vadovas Benas Ivanauskas neskuba vykdyti kolegijos sprendimo – jis sakė paklusiąs tik Policijos departamento vadų nurodymui priimti A.Rimkų į darbą, ar ne.
Beje, Specialiųjų tyrimų tarnyba daugiau kaip prieš metus yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl kito A.Rimkui inkriminuojamo nusikaltimo – savo automobilio vagystės imitavimo ir dėl tos „vagystės“ gautos draudimo išmokos. Ši byla teismo dar nepasiekė.