Poezija, kurios nemokė mokyklose, kitokia – garsų poezija, be jokių tabu ir stagnacijos. Tai – slemo poezija, išlipanti iš A4 formato lapo rėmų. Šilutė buvo vienas pirmųjų miestų, kurį slemeriai aplankė žygyje per Lietuvą „Iš žodžio į garsą“.
Šilutiškiams suteikta proga išgirsti, pajusti ir palytėti literatūrinio avangardo „patiekalus“.
Pasak renginio organizatorių, pristatant slemą plačiajai visuomenei norima poeziją parodyti iš tokio kampo, kad žmogus, niekada nesidomėjęs poezija, ja susižavėtų ir atrastų. Ypač tai svarbu jaunai auditorijai, kuri vis tolsta nuo poezijos, ypač – nuo klasikų. Poeziją galima pateikti naujais, patraukliais būdais.
Į Šilutę iš Vilniaus atvykę poetai yra vieni audiovizualinės poezijos festivalio „TARP“ dalyvių ir organizatorių. Festivalyje poezija įsilieja į kitus menus: filmus, muziką, kuriami poetiniai perfomansai ir pan. Ture po Lietuvą norima slemą – poetinės improvizacijos meną – pristatyti mažesniuose miesteliuose.
Vienas iš slemo poezijos propaguotojų, nuolatinis slemo poezijos varžybų vedėjas, komikas – švėkšniškis Domas Raibys. Jis savo bičiulius poetus pagaliau supažindino ir su vienu pagrindinių savo kūrybos herojų – tėčiu.
F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje surengtas parodomasis slemo turnyras, kuriame tarpusavyje varžėsi ne tik slemo legenda Žygimantas Kudirka, rašytojas Benediktas Januševičius, poetas, fotografas Darius Jurevičius, bet ir mažiau žinomi kūrėjai.
Poetai šiek tiek apgailestavo, kad šįkart nusprendė būti labai mandagūs ir taip slemas prarado dalį savo žavesio. Jokių rėmų neturinčioje poezijoje leidžiama viskas: žargonas, keiksmažodžiai ar tik žodžių žaismas. Viskas priklauso nuo publikos reakcijos, kuri poetą gali iškkelti į aukštumas ar nušvilpti.
Slemo poezijos varžybų taisyklės paprastos: trys minutės, trys savos kūrybos tekstai, trys raundai. Atsitiktinai parinkti žiūrovai poetus vertina keldami balus, o pabaigoje plojimais, šaukimu, švilpimu ir kitokiu triukšmu iš dviejų geriausiųjų išrenkamas nugalėtojas. Jis gauna pereinamąją „taurę“ – simbolinę 10 litų kupiūrą.
D.Jurevičius pripažino, kad dažnai žmonės nedrįsta užlipti į sceną. Tačiau šilutiškiai užsidegė poezijos laisvumo idėja – „paslemuoti“ atėjo šilutiškis armonikėlės virtuozas Juozas Mečionis, papasakojęs komišką pokario istoriją.
„Viso gyvenimo neužtektų net akimis perversti visų parašytų tekstų, bet svarbiausia, tie tekstai – ne jūsų. Pagrindinis dalykas – rašykit savo tekstą“, – kalbėjo D.Raibys. Pasak jo, jei renginys bent vieną supurtė ar atvėrė akis – tikslas pasiektas.
Poetai dėkojo šilutiškiams už smalsumą ir palinkėjo patiems rengti slemo varžybas.
Paklausykite keleto eilių, kurias girdėjo šilutiškiai renginio metu.