Priešpaskutinę šios savaitės darbo dieną rajone apsemtų kelių ir pievų plotai mūsų rajone beveik nebuvo pakitę, palyginti su savaitės pradžia. Kelius ir pievas semia ne potvynio, o polaidžio vanduo. Upių potvynio rajone vis dėlto išvengėme, nes kritinės ribos nepasiekė nė viena mūsų upė.
Nuo savaitės pradžios Šilutės savivaldybės interneto svetainėje pradėta talpinti informacija apie konkrečias vietoves ir kelius, kuriais dėl poplūdžio jau nesaugu važiuoti.
Per parą nuo trečiadienio iki ketvirtadienio ryto vanduo 4 cm nukrito Leitėje ties Kulynais, o Šyšos vanduo jau buvo nuslūgęs net 38 cm ir išsilieti jau nebegrasino. Smarkiai krito vandens lygis Minijoje ties Kartena – net 87 cm, bet ties Priekule dar kilstelėjo 8 cm. Lankupiuose irgi stebėtas vandens kritimas 4 cm.
Nemunas nuo Panemunės iki Rusnės irgi kilo vos 2 cm. Jo vandens lygis žemupyje ketvirtadienį siekė 240 cm – iki kritinės ribos čia dar trūko pusės metro.
Visiems pamario žmonėms, kurių gyvenimo ritmas yra itin priklausomas nuo potvynių ir poplūdžių pulsavimo, rūpi saugiai pasiekti vietas, kur dirba ar asmeniniais reikalais lankosi vieni pas kitus, važiuoja į parduotuves ar kitas įstaigas, kapines ar bažnyčią.
Polaidžio vandenys semia apie 9 tūkstančius hektarų mūsų rajono ir apie 10,5 kilometrų regioninės ir vietinės reikšmės kelių. Daugiausia apsemtų plotų – Saugų seniūnijoje. Joje po vandeniu atsidūrė 3 tūkstančiai ha.
Juknaičių seniūnijoje po vandeniu slūgso 1,6 tūkst. ha, Šilutės- 2,3 tūkst. ha, Kintų -1,3 tūkst. ha
Kelyje Klaipėda – Šilutė, ties Priekule, ketvirtadienį buvo apsemtas 170 m ilgio ruožas, vandens gylis siekė 20 cm. Viena para anksčiau vandens šiame kelyje buvo tik 16 cm, o sėmė jis pusmetriu trumpesnį kelio ruožą.
Kad Vakarų Lietuvoje lapkričio trečiąjį dešimtadienį ir gruodžio pirmą pusę iškris 2-2,5 karto daugiau kritulių už normą, ir todėl prasidės poplūdis, niekas iš anksto neprognozavo. Tad daug pakrančių gyventojų nebuvo iš rūsių į aukštesnes vietas pernešę daržovių atsargų, jos sušlapo, dabar baiminamasi, kad dėl drėgmės žiemą nesupūtų.
„Netikėkit, kai jums sako, kad mes prisitaikę prie potvynių, kad jo nepatogumų nejaučiame. Netiesa, vargstame, kai neįveikiame per užlietų kelių gylį namų ar darbų, štai neseniai visa Kintų gyvenvietė buvo atkirsta“, – sako vietiniai gyventojai.
Tik tada, kai kilo skandalas, Klaipėdos regioninių kelių įmonė suskato lopyti daubą, kurioje tvenkiasi vanduo, gilinti pakelės griovius, kad jis turėtų kur ištekėti. Kelininkai vieną pusę kelio užpylė gruntu ir iškėlė ją virš vandens – automobiliai gali ja pervažiuoti apsemtą įdubą.