Poliomielitas, dar žinomas kaip „vaikų paralyžius“, gali sukelti rimtus judėjimo sutrikimus ir net mirtį, ypač vaikams. Nors ši liga daugelyje pasaulio šalių suvaldyta ir praktiškai išnyko, ji vis dar aptinkama kai kuriuose regionuose, atvejai fiksuojami Afganistane ir Pakistane. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, kol poliomielito viruso cirkuliacija pasaulyje nėra sustabdyta, visos šalys turi išlikti budrios dėl įvežtinės rizikos.
Vakcinacija yra efektyviausia priemonė, apsauganti vaikus ir visuomenę nuo poliomielito. Skiepai ne tik saugo asmenį, bet ir padeda išlaikyti kolektyvinį imunitetą bendruomenėje. „Kad Lietuvoje neatsirastų vietinių poliomielito atvejų, nuo šios ligos turi būti paskiepyta daugiau nei 90 proc. žmonių, taip pat turime užtikrinti imigrantų iš endeminių šalių bei vietinių gyventojų, vykstančių į endemines teritorijas, skiepijimą“, – sako NVSC vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Nuo poliomielito skiepijami 2, 4, 6, 18 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus vaikai. Penkios šios vakcinos dozės reikalingos tam, kad susidarytų pakankamas imunitetas. NVSC duomenimis, skiepijimo nuo poliomielito (1 m. amžiaus vaikų) apimtys 2023 m. išliko ne mažesnės nei 90 proc. (90,13 proc.), tačiau matoma mažėjimo tendencija: 2019 m. – 92,12 proc.; 2020 m. – 91,35 proc.; 2021 m. – 90,05 proc.; 2022 m. – 90 proc.
Poliomielitas – labai užkrečiama virusinė liga. Virusas plinta nuo žmogaus žmogui, daugiausia per fekalinį-oralinį kelią, rečiau, per bendrus daiktus, užkrėstą maistą ar vandenį. Jis dauginasi žarnyne, iš kur gali patekti į nervų sistemą ir sukelti paralyžių.
Šia liga dažniausiai serga jaunesni nei 5 metų vaikai, tačiau gali užsikrėsti bet kokio amžiaus neskiepyti asmenys. Jaunesni nei 6 mėnesių kūdikiai gali turėti iš mamos įgytą imunitetą, o didžiausias pavojus užsikrėsti yra jaunesniems nei 5 metų vaikams.
NVSC inf.