Darbo grupė „Dėl buitinių atliekų tvarkymo“ pirmą kartą po vasaros atostogų susirinko aptarti ir sužinoti kaip Šilutės rajono savivaldybės administracija įgyvendino jų siūlymus.
Praėjo jau ketveri metai, kai savivaldybės komunalinių atliekų šalinimu vis dar rūpinasi bendrovė „Ecoservice“, kurios darbo sutartis pasibaigusi. Darbus ji tęsia tik todėl, kad nėra kam perduoti įsipareigojimų. Todėl savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, prieš paskelbiant naują buitinių atliekų tvarkymo operatoriaus konkursą ir sudarė darbo grupę, kuri ištirtų situaciją, susijusią su buitinių atliekų tvarkymu – surinkimu, rūšiavimu ir apmokėjimu. Darbo grupės nariai savivaldybės politikai Tomas Budrikis (grupės pirmininkas), Vladas Kainovaitis, Raimundas Ambrozaitis, savivaldybės administracijos atstovai Artūras Losius, Pranas Sirtautas ir visuomenininkai entuziastai Stasys Blinkevičius bei Edvardas Jurjonas mero buvo įpareigoti teikti pasiūlymus buitinių atliekų tvarkymo (surinkimo, rūšiavimo ir apmokėjimo) gerinimo klausimais Savivaldybės merui ir administracijai.
Darbo grupės nariai mano, kad ir po to, kai įvyks atliekų tvarkymo operatoriaus konkursas, jie turės ką veikti ir savivaldybės merui sutikus tęs veiklą.
Pagaliau žinoma konkurso data
Minėtos darbo grupės pirmininkas, Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas T.Budrikis „Šilutės naujienoms“ sakė, kad darbo grupė aplankė skirtingas seniūnijų gyvenvietes, kad akivaizdžiai įsitikintų kaip yra surenkamos atliekos, tyrė kaip uoliai jas rūšiuoja gyventojai. Darbo grupė surengė kelis posėdžius ir diskutavo apie racionalesnį buitinių atliekų tvarkymo modelį ir parengė pasiūlymus naujam atliekų tvarkytojo atrankos viešajam konkursui.
Pasak T.Budrikio, darbo grupės nariai priėjo prie išvados, kad savivaldybės administracijai, apmokančiai atliekų tvarkymo operatoriui už buitinių atliekų surinkimą ir išgabenimą, turi būti aktualios mokėjimo sąlygos – specialiojo transporto, surenkančio ir gabenančio atliekas kaina, konteinerių pakėlimo ir iškrovimo kaina ir bendrosiso administravimo išlaidos. Be to, darbo grupė siūlė į viešojo konkurso sąlygas įtraukti būtinybę operatoriui turėti atliekų surinkimo transportą, galintį pasverti konteinerio turinį.
Darbo grupės posėdyje Savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus patvirtino, kad visi minėti darbo gupės narių pasiūlymai yra įtraukti į būsimo viešojo konkurso salygas. Konkursas turi įvykti š.m. gruodžio 1 d.
Įpareigos sverti
Pasak T.Budrikio, vis dar yra nemažai žmonių, kuriuos piktina buitinių atliekų tvarkymo mūsų rajone rinkliava, kurios dydis (kaip bebūtų keista) skaičiuojamas pagal valdomą gyvenamąjį plotą. Didžiausia rinkliavos suma šiuo metu yra 86 Eur per metus. Žmonės norėtų mokėti už konkretų išgabentų atliekų kiekį.
T.Budrikis įsitikinęs, kad rinkliava „už švarią aplinką“ (taip galėtų būti pavadinta dabartinė atsiskaitymo už buitinių atliekų surinkimą sistema) nėra pati teisingiausia, bet šiuo laikotarpiu ji pasiteisino. Visi gerai prisimena skandalus, kai kiekviena šeima saugojo savo konteinerius, kad į juos šiukšlių nekrautų pašaliniai. Daug buvo ir tokių gyventojų, kurie savo buitines atliekas vežė į miesto konteinerius, o kartais – ir į pamiškes. Dabar panašių pažeidimų reta, nes visi sodybų, butų ir privačių valdų šeimininkai moka už atliekų pašalinimą.
T.Budrikis neabejoja, kad ateis ir toks metas, kai bus apsispręsta, jog jau pravartu keisti atliekų surinkimo atsiskaitymo sistemą ir pradėti mokėti už buitinių atliekų konkrečius kiekius. Tai siekiamybė. Todėl darbo grupė ir siūlė savivaldybės administracijai jau dabar naująjį atliekų surinkimo operatorių įpareigoti sverti surenkamas atliekas.
Be to surenkamų atliekų kiekių analizė, darbo grupės narių nuomone, leis koreguoti operatoriaus maršrutų dažnį, ypač – žiemos laikotarpiu. Nes žiemą dažnai konteineriai nepripildomi, atliekų vežėjams tenka tuštinti dar pustuščius, o gyventojai sumoka už tų pustuščių konteinerių kilnojimą. Taip galėtų būti mažinamos savivaldybės išlaidos, o kartu mažinamas ir rinkliavos dydis.
Racionaliausias atliekų tvarkymas – rūšiuoti
Atliekų rūšiavimo nauda ypač tiki politikas V.Kainovaitis. Juk rūšiuotos atliekos – popierius, plastikas, stiklas, metalas – tampa antrinėmis žaliavomis, už kurių išgabenimą nereikia mokėti nei savivaldybei, nei žmonėms. Taigi kuo kruopščiau žmonės rūšiuoja atliekas, tuo mažesnės yra išlaidos už jų išgabenimą, o sumažinus bendrųjų atliekų konteinerių turinį atsiranda prielaida perskaičiuoti ir atliekų tvarkymo rinkliavos dydį.
V.Kainovaitis ragina savivaldybės administraciją, o ypač Šilutės seniūnijos vadovus ryžtingai kontroliuoti kaip gyventojai rūšiuoja atliekas. Jis mano, kad veiksminga būtų ir už pašalpas seniūnijoje atidirbinėjančius asmenis statyti prie konteinerių, kad šie stebėtų kaip gyventojai rūšiuoja atliekas ir jiems padėtų.
Be to V.Kainovaitis pasigenda savivaldybės administracijos pastangų reklamuoti rūšiavimo naudą.
Norėtų mokėti už priduotą atliekų kiekį
Darbo grupės narys S.Blinkevičius yra įsitikinęs, kad ir prie dabartinės atliekų tvarkymo sistemos įmanoma pasiekti, kad gyventojai, turintys uždaras valdas mokėtų už deklaruotą atliekų kiekį. Nes tokia galimybė yra suteikta verslo įmonėms.
Tačiau tokioms S.Blinkevičiaus iniciatyvoms nepritaria nei dalis darbo grupės narių, nei savivaldybės administracijos atstovai. Baiminamasi, kad taip būtų paskubinta įvesti sistemą mokėti už išvežamų atliekų kiekius.
Tuomet visi taupytų deklaruojamų atliekų kiekiais, o atliekos vėl pradėtų „keliauti“ į pamiškes ar į svetimus konteinerius.