Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdyje politikai jau prakalbo apie galimybę mažinti žemės ūkio paskirties žemės ir žemės nuomos mokestį.
Tačiau yra ir manančių, kad perteklinio lietaus padariniai žemės ūkyje – tai jau valstybinės reikšmės problema, todėl neverta savivaldai savo biudžeto lėšomis spręsti ūkininkų problemas dėl prarasto derliaus.
Kitos savivaldybės mokesčius mažina
Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Tomas Budrikis Savivaldybės tarybos posėdyje paskelbė pasiūlymą mažinti žemės ir žemės nuomos mokestį kitiems 2018 metams ir taip bent kiek sumažinti finansinius nuostolius ūkininkams, kurie dėl perteklinio lietaus užlietų pasėlių prarado dalį derliaus.
T.Budrikis prašė Savivaldybės administracijos parengti sprendimo projektą, kokia mokesčio dalimi galėtų būti mažinamas žemės ir žemės nuomos mokestis.
Pasak politiko T.Budrikio, Kauno, Raseinių ir dar kelių Lietuvos savivaldybių, kuriose paskelbtos ekstremalios situacijos, politikai jau nusprendė mažinti mokesčius ūkininkams. Tai kodėl ir Šilutės savivaldybė, kurioje ūkininkams teko didžiausi drėgmės kiekiai, negalėtų padėti savo ūkininkams? Juk čia derlių skandino ne tik liūtys, bet ir išsiliejusios upės.
„O praradus derlių daugeliui ūkininkų žemės mokesčiai taps neišsprendžiama problema“, – kalbėjo Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas.
Šalies problema -Vyriausybės rūpestis
Pirmasis į T.Budrikio pasiūlymą sureagavo meras Vytautas Laurinaitis. Jis padėkojo už pasiūlymą, bet, mero nuomone, dabar nevertėtų forsuoti sprendimo mažinti žemės ir žemės nuomos mokesčius, nes reikia sulaukti visos informacijos apie patirtus ūkininkų nuostolius, kuriuos registruoja seniūnijose sudarytos komisijos. Be kita ko, juk ne visi ūkininkai prarado derlių: mero teigimu, nemažai Šilutės krašto ūkininkų savo žemėse turi pievas, o derliaus nuostolius patyrė tik dalis grūdų ir šakniavaisių augintojų bei daržininkai.
V.Laurinaitis sakė, kad dėl ūkininkų patirtų nuostolių jau kalbėjosi ir su Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininku Kęstučiu Andrijausku. Meras paragino ūkininkus pateikti pasiūlymus, kaip savivaldybė galėtų jiems padėti.
Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko Stepono Kazlausko nuomone, ekstremali situacija dėl perteklinės drėgmės yra visos Lietuvos problema, todėl reikia sulaukti LR Vyriausybės ir Seimo sprendimų, kaip ketinama kompensuoti ūkininkų patirtus nuostolius.
Panašios nuomonės buvo politikas Arvydas Jakas. Jis teigė, kad LR Vyriausybė ūkininkų patirtų nuostolių kompensavimo klausimą spręs valstybės lygiu, galimai – netgi gavusi lėšų iš ES paramos fondų. Politiko nuomone, tikrai nereikia valstybės lygiu vertinamos problemos spręsti savivaldybės biudžeto lėšomis. Taip gali kilti pasiūlymai kompensuoti nuostolius ir kitų profesijų žmonėms, nes jiems dabar tenka mokėti daugiau už pabrangusius dėl prasto derliaus žemės ūkio produktus.
Pasibaigus posėdžiui T.Budrikis „Šilutės naujienoms“ sakė, jog jis kartu su Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariais sieks išsiaiškinti kokius nuostolius patyrė savivaldybės žemdirbiai, kokią paramą jiems skirs Vyriausybė (šiuo metu kalbama tik apie 30 proc. kompensaciją fiksuotam nuostoliui) ir kiek galėtų būti sumažintas žemės ir žemės nuomos mokestis savivaldybės biudžetui. T.Budrikis mano, kad tokiu žemdirbiams nesėkmingu metu savivaldybė neturi nusišalinti ir nepadėti savo žmonėms.