Išvažiuojamąjį posėdį Vainute surengę Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariai su keliais kitais kolegomis sužinojo, kad Vainuto vidurinės mokyklos bendruomenė tvarkosi puikiai, Vainuto ambulatorija turi finansinių problemų, o remontuojamose Vainuto bendruomenės centro patalpose pamatė statybininkų darbo trūkumų.
Dalis minėtų politikų apskritai pirmą kartą lankėsi Vainuto seniūnijoje, jose esančiose įstaigose. Vainutiškis rajono politikas V.Laurinaitis stengėsi parodyti Vainuto įstaigų ir seniūnijos vadovų gebėjimą tvarkyti patikėtą Savivaldybės turtą, išryškinti problemas ir užsitikrinti išankstinį komiteto narių palaikymą, kai bus svarstomas kitų metų rajono biudžetas.
Mokyklai nieko netrūksta?
Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Darijus Pundžius, nariai Antanas Kubaitis, Jonas Purlys ir Vytautas Laurinaitis, Ekonomikos bei finansų komiteto narė Daiva Žebelienė bei Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Dainora Butvydienė lankėsi Vainuto vidurinėje mokykloje, ambulatorijoje bei rekonstruojamame bendruomenės centro (buvusių kultūros namų) pastate.
Formali Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto narių išvažiuojamojo posėdžio tema Vainuto vidurinėje mokykloje buvo apylinkės kaimuose gyvenančių moksleivių pavėžėjimo problemos. Komiteto pirmininkas D.Pundžius ragino susirinkusius mokyklos bendruomenės atstovus kalbėti ir kitais rūpimais klausimais, siūlyti, kaip rajono politikai galėtų padėti.
Mokyklos direktorius Antanas Jonikas pagyrė rajono politikus, kad jie sprendžia rajono reikalus ne iš popierinės informacijos – aplanko seniūnijas, jose esančias įstaigas.
A.Jonikas sakė, kad vainutiškių tikslas – išsaugoti vidurinę mokyklą su adaptuotomis gimnazijos klasėmis. A.Joniko nuomone, jeigu politikai sumanytų optimizuoti vidurinių mokyklų tinklą ir Vainuto vidurinę mokyklą reorganizuotų į pagrindinę, rajonas patirtų didžiulį finansinį ir socialinį nuostolį. Praradę galimybę Vainute gauti vidurinį išsilavinimą, mažiausiai trečdalis moksleivių, ypač – gyvenančių Šilalės ir Tauragės rajonų kaimynystėje, pasirinktų Pajūrio ar Tauragės gimnazijas. Kartu su mokiniais rajonas netektų ir nemažai mokinio krepšelio lėšų. O Vainute gyvenančioms jaunoms šeimoms padaugėtų rūpesčių dėl vaikų ugdymo.
A.Jonikas skaičiais įrodė, kad Vainuto vidurinėje mokykloje moksleivių mažėja perpus mažiau nei vidutiniškai rajone. Vaikų yra tiek, kad dar penkerius metus bus formuojamos dvi abiturientų klasės. Direktorius džiaugėsi ir mokymo kokybe: daugiau nei du trečdaliai Vainuto abiturientų įstoja į aukštąsias mokyklas.
Pasakodamas apie moksleivių pavėžėjimą A.Jonikas sakė, kad per kelerius metus mokyklos vadovybė tapo logistikos specialistais ir seniūnijos susisiekimo kelių tinklą žino puikiausiai. Moksleivius į mokyklą paveža ir Šilutės autobusų parko, ir mokyklos autobusai. Suderinta, kad jų maršrutai nesidubliuotų.
Direktorius dėkojo Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui, kuris rūpinasi, kad būtų valomi iki nuošalių gyvenviečių vedantys keliai. Tačiau abu vadovai svečiams guodėsi, kad dažniausi kelių tvarkymo nesusipratimai kyla dėl per mažo finansavimo.
Vaikščiodami po mokyklą, politikai įsitikino, kad apie tvarką mokykloje kalbėta tiesa. Visi pasidžiaugė tvarkinga mokyklos sporto sale. Direktorius A.Jonikas priminė, kad mokykla dar nerenovuota, kaip jau daugelis kitų rajono mokyklų ir gimnazijų. Po renovacijos ji būtų dar gražesnė. Mokyklos bendruomenė tikisi, jog renovacijos eilė priartės ir prie jų mokyklos. Juolab kad būtina atnaujinti šilumos ir vandentiekio trasas.
Reikia pamainos?
Vainuto ambulatorijoje politikus pasitiko jos vadovas, šeimos gydytojas Juozas Kaziukonis, finansininkė Sigita Ežerinskienė.
Finansininkės duomenimis, per 9 šių metų mėnesius ambulatorija gavo 304 tūkst. Lt pajamų, o išlaidos šią sumą viršijo 9,6 tūkstančių litų. J.Kaziukonis politikus ramino, kad tai – tik buhalterinis nuostolis, atsiradęs dėl amortizacinių valdomo turto atskaitymų. Lėšų, pasak vadovo, įstaiga turi: spalio 1 d. kasoje buvo per 44 tūkst. litų. Skolų, pasak J.Kaziukonio, ambulatorija neturi.
Tačiau ambulatorijos vadovo požiūris į tokią finansinę situaciją netenkino Savivaldybės administracijos Turto poskyrio vedėjos Zitos Tautvydienės. Ji sakė, kad 17 tūkst. litų amortizacijos atskaitymai įstaigai, gavusiai 304 tūkst. litų pajamų, nėra didelė suma. Todėl ragino nuostolio priežasčių ieškoti kitur. Ją stebino pernelyg didelis darbuotojų atlyginimų mokos fondas, kuris Vainuto ambulatorijoje siekia 79 proc. nuo visų gautų pajamų (vidutinė norma Lietuvos ambulatorijose – 64 proc.).
Ambulatorijoje, kuri turi 1700 prisirašiusiųjų pacientų, dirba net 11 darbuotojų (iš viso yra 9,5 etato).
J.Kaziukonis dėl darbuotojų skaičiaus nesiginčijo ir sakė, kad po Naujųjų metų jis mažės – teks apsieiti be autoklavininkės etato.
Vainuto seniūnas V.Mockus priminė, kad seniūnijoje gyvena 2700 žmonių. Kodėl dar 1000 potencialių pacientų naudojasi kitų ambulatorijų paslaugomis?
V.Mockus klausė, ar J.Kaziukonis jau ruošia sau pamainą. Pensinį amžių pasitikęs ambulatorijos vadovas ir vienintelis joje dirbantis šeimos gydytojas J.Kaziukonis sakė, kad tuo nesirūpina – palieka šį galvos skausmą Savivaldybės administracijai.
V.Laurinaitis teigė, kad vainutiškiai patenkinti, jog seniūnijos centre turi savo ambulatoriją. Jis prisipažino, kad ir jo šeima yra prisirašiusi prie Vainuto ambulatorijos. Jis teisino didesnį Vainuto ambulatorijos darbuotojų skaičių sakydamas, kad kiekviena darbo vieta yra svarbi. O dalis ambulatorijos darbuotojų dirba ne visu etatu, tolygiai pasidalinę darbo krūvį.
Kalbėdamas apie galimą pamainą J.Kaziukoniui, V.Laurinaitis minėjo vainutiškių lūkesčius, kaip ir dabar, turėti vietoje gyvenantį šeimos gydytoją. Jo nuomone, yra didelis skirtumas tarp savo gydytojo ir gydytojo, atvažiuojančio tik nustatytoms valandoms.
Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas D.Pundžius ragino jau dabar imtis priemonių, kad metų gale finansinis nuostolis būtų kuo mažesnis. Pavyzdžiui, būtina labiau stengtis didinti prisirašiusiųjų pacientų skaičių.