Šilutės savivaldybės 9-ojo šaukimo taryboje darbą pradėjo 12 naujų, praėjusią kadenciją Tarybos nariais nebuvusių politikų. Tad ko tikėtis iš politikos naujokų gali rajono žmonės? Kodėl jie panoro tapti politikais, kas jiems patinka ir kas nepatinka šiandienos Šilutės rajono politinėje padangėje? Kokių jie turi sumanymų, kuriuos norėtų įgyvendinti per kadenciją? Tokius klausimus uždavėme naujajam Tarybos narių dvyliktukui.
Valdančioji koalicija atsinaujino labiausiai – aštuoniais politikais. Tarp jų trys Socialdemokratų partijos atstovai: Vygantas Kamarauskas, Vygantas Stoškus ir Sigitas Šeputis, trys Valstiečių – žaliųjų sajungos nariai: Sigitas Majus, Edgaras Padimanskas ir Virgilijus Pozingis, bei po vieną politiką iš partijos Tvarka ir teisingumas – Alina Urbonienė, ir VRK “Už žmonių valdžią” – Edvardas Jurjonas.
Tarybos mažumos – opozicijos naujų politikų būrelis perpus mažesnis – keturi Tarybos nariai. Liberalų sąjūdžiui atstovauja Audrius Endzinas ir Daiva Plikšnienė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krkščionių demokratų atstovai Zigmantas Merliūnas ir Žygimantas Kurlianskas.
Tarp į Tarybą atėjusių naujų politikų yra pavardžių, kurios rajono žmonėms jau žinomos ar bent girdėtos. Tai Sigitas Šeputis, kuris lig šiol dirbo Savivaldybės administracijos direktoriumi, Virgilijus Pozingis, lig šiol buvęs jo pavaduotoju, bei A. Endzinas, kuris anksčiau yra buvęs ir Tarybos nariu, ir dvi kadencijas LR Seimo nariu.
Vygantas KAMARAUSKAS, 55 metų amžiaus, dirbantis Savivaldybės šilumos tiekimo bendrovėje:
-Savivaldos politika susidomėjau prieš 20 metų, kai stojau dirbti Savivaldybės administracijos Ūkio skyriuje. Vėliau kadenciją esu vadovavęs administracijai.
Savivaldoje nepatinka netobulas biudžeto įstatymas. Kaip nebūtų keista, savivaldybei, kuri nesugeba organizuoti verslui palankios aplinkos, Valstybė prideda trūkstamų lėšų, bet jei viskas organizuojama sklandžiai, iš Valstybės papildomų lėšų negaunama.
Džiaugiuosi nauja tvarka – tiesioginiais mero rinkimais. Dabar žmonės yra patenkinti savivaldybėje išrinktu vadovu. Baigėsi politikų intrigų metas, kai per vieną kadenciją buvo pakeisti net keturi merai.
Asmeniškų pasiūlymų, kuriuos reikėtų įgyvendinti savivaldybėje dar neturiu, tačiau tikiuosi, kad neužilgo jų bus. Tikiuosi, kad netrukus bus parengta bendra visos koalicijos veiksmų programa, kurioje bus ir mano pasiūlymų.
Vygantas STOŠKUS, 48 metų pedagogas, muzikantas, renginių organizatorius:
– Jau tris dešimtmečius dirbu muzikos pedagogu, renginių organizatoriumi, tad bendrauti su Savivaldybės administracijos darbuotojais ir politikais teko nemažai. Tik kartą prieš tris kadencijas esu buvęs pretendentu į Savivaldybės tarybą. Jau tada savo pretendavimą vertinau kaip paramą savo autoritetu, nes buvau sąrašo gale.
Per paskutinius kelis metus Šilutės savivaldybėje suaktyvėjo kultūrinis gyvenimas, įgyvendinama nemažai projektų, todėl vis dažniau tekdavo lankytis pas Savivaldybės tarnautojus ir rajono valdžią. Tai pastebėję mano kolegos bei meno kolektyvų vadovai ėmė raginti eiti į politiką, užsimindavo, kad Savivaldybės politikoje reikia savo žmogaus.
Labiausiai piktina Savivaldybės administracijoje įsišaknijusi biurokratija. Tai pastebiu ne vien aš, ir kiti renginių vedėjai. Keista, tačiau Klaipėdos savivaldybės administracijoje visus reikiamus dokumentus renginiui gali gauti per vieną dieną, o Šilutės savivaldybėje tokiems reikalams tenka pavaikščioti kelias dienas. Manau, kad biurokratijos mažinimui ir skirsiu didžiausią dėmesį savo veikloje.
Audrius ENDZINAS, 57 metų verslininkas – energetikas:
-Savivaldos politika domiuosi nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Per šį laikotarpį buvau ir savivaldybės politiku, ir LR Seimo nariu. Dabar po pertraukos vėl nusprendžiau įsivelti į Tarybos nario veiklą.
Dažnai piktina, kad savivaldybėje yra pradedami darbai, kurie nebaigiami. Visi žinome, kad dviračių takas sugadintas dėl šilumos trasų tiesimo, tačiau pamiršta jį sutvarkyti. Gluosnių gatvė rekonstruota, tačiau joje buvusi autobusų stotelė dingo. Niekas nevykdė žmonių apklausos – reikalinga ji ar ne.
Savivaldybės politika patinka, kad tokius trūkumus galima taisyti.
Norėčiau, kad Taryboje būtų svarstoma Žaliosios energetikos diegimo klausimai. Esu įsitikinęs, kad tokios energetikos trūksta savivaldybės įmonėse. Be to visuomet pritarsiu veikloms, kurios didins darbo vietų skaičių.
Sigitas MAJUS, 51 metų žolės masės granulių įmonės vadovas:
– Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariu tapau 2000-aisiais, tad galiu teigti, jog nuo to laiko aktyviai dalyvauju politikoje ir domiuosi savivaldos reikalais. Savivaldos tarybos narių rinkimuose dalyvavau antrą kartą, o pretendentu į mero postą pirmą kartą.
Savivaldybės politikoje visuomet pasigedau politikų bendravimo su visuomene. Ypač tokio bendravimo, nuomonių pasikeitimo trūksta, kai yra rengiami sprendimų projektai, svarbūs konkrečios gyvenamosios vietos žmonėms. Manau, kad pavyks paraginti kolegas politikus dažniau rengti išvažiuojamuosius komitetų posėdžius, susitikti su rajono žmonėmis.
Edgaras PADIMANSKAS, 43 metų gydytojas:
– Savivaldos politika Šilutėje domiuosi ne mažiau kaip 6 metus. Pradžioje buvau pakviestas į Darbo partiją, tačiau dėl nuomonių skirtumo šią partiją palikau. Dabar jau bemaž 5 metai esu Valstiečių – žaliųjų sąjungos narys. Iki to laiko, kai savivaldybės merą rinkdavo Taryba, tikrai erzino dažna šios pareigybės politikų kaita, intrigos. Atrodė, kad Taryboje yra per daug politinių konfliktų ir mažai konstruktyvaus darbo.
Dabar, pirmajame šios kadencijos Tarybos posėdyje, irgi teko stebėti opozicijos politikų surengtą „spektaklį“ dėl mero pavaduotojo rinkimų. Tikiuosi tokių opozicijos žaidimų nebus daug ir visi politikai daugiau dėmesio skirs konstruktyviam darbui.
Džiugina praėjusios kadencijos politikų sprendimais atlikti darbai, tad norėtųsi ir šioje kadencijoje pasidarbuoti ne mažiau. Turiu kai kurių idėjų, kurias norėčiau įgyvendinti, tačiau dabar jas viešinti dar ankstoka. Reikės pasiderinti su frakcijos ir koalicijos politikais.
Alina URBONIENĖ, 42 metų pedagogė:
– Partijoje esu nuo 2001 metų, tiek laiko domiuosi ir savivaldos politika. Labai nepatinka, kai girdžiu žmonių kalbas, jog į politiką žmonės eina tik pasirūpinti savo gerove. Manau, kad stengsiuosi dirbti taip, kad apie mane taip negalvotų.
Džiaugiuosi, kad Šilutės kraštas gražėja ir tampa patogesnis čia gyvenantiems žmonėms. Savivaldybės taryba ir jos vadovai privalo stengtis, kad gyvenimas čia būtų dar geresnis.
Esu pedagogė, todėl verslo sričiai sprendimų neinicijuosiu. Švietimo ir kultūros srityje turiu sumanymų. Tikiuosi, kad juos pavyks suderinti su kitais politikais, administracija ir jie bus pristatyti Tarybai.
Edvardas JURJONAS, 57 metų visuomeninkas, verslininkas:
– Politika domiuosi daug metų, buvau tapęs ir vienos partijos nariu. Dabar jau 10 metų esu laisvas visuomenės veikėjas. Savivaldybės politika man patinka, ir nesvarbu, kad buvo ir klaidų, nes juk iš klaidų mokomasi.
2013 metais, kuomet mero pareigas ėjo Daiva Žebelienė, buvo įkurta Atliekų tvarkymo gerinimo darbo grupė. Joje buvau visuomenės atstovas ir visi kartu mes pateikėme nemažai pasiūlymų, kaip teisingiau tvarkyti atliekas. Manau, kad tokią darbo grupę reikia atkurti. Esu įsitikinęs, kad savivaldybė turi stengtis apriboti atliekų tvarkytojų besaikį lėšų poreikį, stengtis, kad atliekos būtų racionaliau ir pigiau surenkamos. Reikia viską daryti, kad žmonėms atliekų tvarkymas kainuotų kuo mažiau.
Vertinant savivaldybės administracijos darbą reikia nepamiršti apsvarstyti ir savo požiūrį. Gal požiūris yra klaidingas ir poreikiai neįveikiami?..
Daiva PLIKŠNIENĖ, 46 metų kaimo turizmo sodybos šeimininkė:
– Savivaldybės politika domiuosi nuo ankstyvos jaunystės. Dalyvavau visuose rinkimuose, kurie tik buvo, manau, kad dalyvavimas rinkimuose padeda tapti ir geresniu piliečiu.
Savivaldybės politikoje labiausiai erzina įsigalėjęs balsų daugumos valdymas, kuomet nesiskaitoma su mažumos nuomone, kitaip tariant „bolševizmas“. Tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau valdantieji politikai sprendimus derins tol, kol jie bus priimtini ir Tarybos mažumai, nes ir mažumos politikai yra išrinkti krašto žmonių.
Yra žmonių, kurie manęs prašė rūpintis, kad visos savivaldybės ikimokyklinių įstaigų teritorijos būtų apjuostos tinkamo aukščio tvoromis. Savivaldybėje yra dar nemažai žvyrkelių, kurie turėtų būti arba asfaltuojami, arba jų danga tvirtinama specialiais skysčiais. Švietimo srityje sieksiu, kad moksleivių skaičius klasėse būtų mažinamas iki 25 vaikų ir gerinama ugdymo kokybė.
Zigmantas MERLIŪNAS, 28 metų pardavimų vadybininkas:
-Savivaldybės politika domiuosi nuo paauglystės. Mano tėvas visuomeniškas žmogus, visuomet aktyviai dalyvavo politinėje veikloje. Tad anksti buvau įtrauktas į valstybės ir savivaldybės politines akcijas, renginius.
Asmeniškai į politinę veiklą buvau pakviestas 2009 metais, o 2011-aisiais tapau ir politinės organizacijos nariu. Savivaldybės tarybos nario rinkimuose dalyvavau pirmą kartą.
Savivaldybės politikoje visuomet nepatiko faktai, jog partija turėdavo kokią nors įmonę, savo veiklos rėmėją. Po rinkimų tokia įmonė tampa dažniausia viešųjų pirkimų konkursų laimėtoja. Negi Savivaldybės viešųjų pirkimų komisija negali parengti tokius kvietimus viešiesiems darbų pirkimams, kad konkursuose laimėtų pigiausia kaina ir kokybiškai darbus atliekančios įmonės.
Turiu idėjų, kurias norėčiau įgyvendinti būdamas savivaldybės politiku, tačiau nemanau, kad jas turėčiau dabar atskleisti. Nebent vieną: manau neteisinga, kai savivaldybės perspektyvūs moksleiviai negali dalyvauti konkursuose ar įvairiose stovyklose vien tik dėl to, jog neturi pinigų kelionei. Manau, kad Taryba metų biudžete turėtų numatyti lėšų ir moksleivių neformaliai veiklai.
Žygimantas KURLIANSKAS, 27 metų teisininkas:
– Politika pradėjau domėtis nuo 14 metų, kai kartu su tėvu dalyvavau jo politinėje veikloje. Partijos nariu tapau sulaukęs 18 metų.
Savivaldybės politikoje nepatinka „trinkelių politika“. Atrodo, kad lig šiol savivaldybės vadovai tik ir rūpinasi, kur uždėti plytelių dangas ir sutvarkyti viešuosius plotus. Norėčiau, kad Taryba ir vadovai daugiau dėmesio skirtų socialinei politikai, žmonių švietimui ir jų sveikatinimui.
Turiu svajonę, kad būtų įgyvendinta „Verslo parko“ politika, t.y., kad Savivaldybė parinktų savo nenaudojamas patalpas ir į jas įleistų veikti pradedančiuosius verslininkus ar įmones iš kitų savivaldybių. Tokios politikos pavyzdžių jau yra kitose savivaldybėse. Šilutėje niekad nebuvo kalbėta ir apie smulkiųjų verslininkų bendro darbo erdves. Aš žinau net kelis taip dirbančius žmones Švėkšnoje ir jie mielai eitų dirbti į tokias erdves. Todėl Savivaldybės taryba galėtų svarstyti tokių erdvių atidarymo mintį.