Šiemet birželio 26-ąją sueina 10 metų, kai Lietuva priėmė tautinį paveldą saugantį įstatymą ir buvo pradėta gryninti mūsų tautinį paveldą.
Šilutės rajone yra 19 amatininkų, gaminančių 38 tautinio paveldo produktus, ir viena tautinio paveldo paslaugą teikianti įmonė. Visoje Lietuvoje tokių produktų, gaminamų pagal autentiškas tradicijas ir žymimų tautinio paveldo sertifikatu, priskaičiuojama 2895.
Artėjant įstatymo priėmimo 10-mečiui ekspertai diskutuoja, jog reikia garsiau kalbėti apie tautinį paveldą, populiarinti jo produktus ir taip šviesti visuomenę.
Šilutės kraštui tai irgi labai svarbu, nes tautinis paveldas – tas masalas, kuris gali pritraukti daugiau turistų, vadinasi, – ir duoti pajamų mūsų žmonėms.
Ženklą reikėtų labiau viešinti
„Jei produktas žymimas tautinio paveldo ženklu, tai reiškia, jog dirbiniai ar kulinariniai patiekalai gaminami pagal tradicijas, egzistuojančias ilgiau nei 100 metų. Kiekvienas amatininkas gali sertifikuoti kelis ar net keliolika produktų“, – sako duomenis apie tokius produktus renkanti Šilutės savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Skobienė.
Pasak specialistės, ekspertai, etnologai, tautodailininkai bei lietuviškos virtuvės meistrai pastaruoju metu vieningai pritaria, jog Tautinio paveldo diena įsimintinų dienų sąraše padėtų šviesti visuomenę ir populiarinti tautinio paveldo ženklą. Teigiama, kad paskelbus Tautinio paveldo dieną, jos metu būtų galima skatinti organizuoti liaudiškas šventes, diskusijas, amatininkų susitikimus ar muges. Tai turėtų būti svarbus atspirties taškas kalbėti ir šviesti visuomenę apie mūsų tautinį paveldą.
Ekspertų nuomone, tautinio paveldo ženklas turėtų būti aktyviau viešinamas. Anot gamintojų, dar retas supranta šio ženklo vertę, nors praeinamas ilgas ir nelengvas kelias, kol gaminys yra sertifikuojamas, t.y. pripažįstamas jo autentiškumas, tradiciškumas ir kilmė.
O tokius produktus perkantys turistai žino, kad jie pagaminti autentiškai – tik iš tam tikrų produktų ir tam tikromis sąlygomis.
Paveldas įsuka renginius
Šilutės turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Rasa Kmitienė sako, kad autentiški produktai yra papildomas traukos objektas turistams, ir džiaugiasi, kad mes savo krašte jau turime nemažai tokių produktų. Kai kurie iš jų (pavyzdžiui, žuvienės ir rūkytos žuvys) neabejotinai prisidėjo ir prie specifinių renginių (pavyzdžiui, Žuvienės virimo čempionato) atsiradimo. O be rūkytos žuvies Pamario kraštas apskritai nebeįsivaizduojamas.
R.Kmitienės nuomone, labai svarbios yra ir dėl šių produktų paklausos atsirandančios edukacinės programos. Tad pervertinti sertifikavimo reikšmę būtų sunku: tai svarbu ne tik turizmo plėtrai krašte, bet ir ekonomikai, socialiniam gyvenimui.
„Todėl visus kraštiečius, turinčius kokį nors versliuką, visada skatiname didžiuotis savo produkcija ir sertifikuoti savo produktus“, – sakė R.Kmitienė.
Keičiantis produktams keičiasi ir gaminiai
Ekspertai vieningai sutaria, kad tautinio paveldo patiekalai turėtų būti pagaminti pagal išsaugotą autentišką receptūrą – toks produktas negali būti gaminamas naudojant šiuolaikinius priedus bei prieskonius. Bet ekspertams teko pripažinti, kad keičiantis produktų kokybei, netgi mėsai, kuri šiandien yra kitokia dėl pasikeitusių pašarų, galima pagaminti tik autentiškam skoniui artimus produktus.
J.Skobienė pasakoja, kad šiuo metu tautinio paveldo gaminiai ženklinami pagal dvi kategorijas: žalias ženklas (A) reiškia, kad produktai tiksliai atitinka autentiškus tautinio paveldo produktų pavyzdžius, kurių sukūrimo procese yra daugiau kaip pusė rankų darbo, tuo tarpu raudonas (B) ženklas žymi gaminius, artimus autentiškiems ir sukurtus naudojantis naujomis technologijomis.
Šiandien Lietuvoje yra 2895 sertifikuotų tautinio paveldo produktai. Iš jų 2439 – tradiciniai gaminiai (maisto produktai iš jų sudaro 30 proc.), 443 – tradicinių veislių augalai, gyvūnai ir jų produktai, 13 – tradicinės paslaugos. Šalyje yra 151 atestuotas tradicinių amatų meistras, 37 sertifikuotos tradicinių amatų mokymo programos bei 714 tautinio paveldo produktų kūrėjų (amatininkai ar juridiniai asmenys, užsiimantys tradicinių gaminių gamyba arba teikiantys tradicines paslaugas).
Turime ir produktų, ir paslaugą
Šilutės rajone daugiausia – net po 9 produktus – sertifikavo dvi šeimos. Česlovo Ramoškos įmonė, įsikūrusi šalia Švėkšnos esančiame Žagatpurvių kaime, sertifikavo 9 įvairius naminius uogų ir vaisių vynus. Tiek pat sertifikuotų produktų gamina gerai žinomi tautodailininkai, Vainuto seniūnijos Balčių kaime gyvenantys Angelė ir Vytautas Raukčiai: šešis gaminius iš medžio (cukrines, dubenis, kuparus, medinius žaislus, skrynias, žvakides) sertifikavo Vytautas ir tris gaminius (įvairiai margintus margučius ir kaulinius žaislus) – Angelė.
Savo malksniniais (medinių lentelių) stogais, laivais ir vėtrungėmis jau yra išgarsėjęs švėkšniškis Vaidotas Bliūdžius, tvoromis ir nendriniais stogais – rusniškis Edmundas Demereckas, o laivais ir valtimis – kitas rusniškis Simas Knapkis, kuriam metalines tų valčių detales gamina kalvis Valdas Jurkšaitis iš Macikų.
Tautinio paveldo sertifikatą yra pelnę šilutiškių Danutės Ivanauskienės įmonės ir UAB „Smaližiaus kertelė“ šakočiai, rusniškio Algimanto Dirsės ir Broniaus Kalvaičio žuvienės ir UAB „3K Grupė“ vėtrungės, Aurelijos Jakštaitės lietos vaškinės žvakės ir trijų rūkytos žuvies gamintojų -Indrės Šatkienės, Ramūno Asiulevičiaus, Romualdo Berčio – produkcija.
Tokį sertifikatą turi ir UAB „Pamario žuvis“, vienintelė rajone galinti turistams pasiūlyti autentišką paslaugą – žvejybą traukiamuoju tinklu. Tokį senovinį žvejybos būdą atvykusieji galėtų išbandyti tik tuomet, kai Pamaryje leidžiama žvejoti: nuo rugsėjo 1-osios iki užšąlant ir ledams išėjus iki balandžio 20-osios. Kol kas, pasak įmonės vadovo Vaclovo Olcviko, tokios paslaugos dar nepageidavo niekas.
Artimiausiu metu „Šilutės naujienos“ supažindins skaitytojus su kai kurių šių gamintojų veikla ir produkcija.
