Teigiama, jog 3 šilčiausi metai Europoje buvo užfiksuoti nuo 2020 m., o 10 šilčiausių – nuo 2007 m. 2023 m. buvo kontrastingi visoje Europoje: be potvynių ir sausrų, buvo ir ekstremalių karščio bangų bei didelių miškų gaisrų. Dėl ekstremalių hidrometeorologinių reiškinių Europa patyrė apie 13,4 mlrd. eurų nuostolių, 81 proc. jų susiję su potvyniais.
2023 m. vasara nebuvo pati šilčiausia per visą istoriją, tačiau jos sąlygos buvo ekstremalios. Ypač didelius nuostolius sukėlė gaisrai, kurie paveikė daugiau nei 5000 kv. km teritoriją (kaip Londonas, Paryžius ir Berlynas kartu sudėjus).
2023 m. liepą PSO Europos regioninis biuras klimato krizę ir su ja susijusius ekstremalius reiškinius paskelbė ekstremalia visuomenės sveikatai situacija.
Atkreipiamas dėmesys, jog pažanga prisitaikant prie besikeičiančio klimato yra nedidelė dėl mažo visuomenės spaudimo bei žinių trūkumo. Todėl savivaldai būtina aktyviau didinti atsparumą regionuose įgyvendinant prisitaikymo prie klimato kaitos priemones: analizuoti, kaip keisis klimatas konkrečiose vietovėse, rengti prisitaikymo planus.
Balandžio 24 d. Aplinkos ministerija organizavo renginį „Dažnėjantys potvyniai. Audros. Savivaldybių prisitaikymas prie klimato kaitos“, kuriame įžvalgomis apie klimato prognozes iki 2100 m., klimato kaitos rizikas dalijosi mokslininkai, ekspertai, ekonomistai, savivaldybių atstovai. Vyko diskusija, ką savivaldybės gali padaryti jau šiandien, kad klimato kaitos padariniai būtų ne tokie skaudūs.
BNS inf.