Potvyniai praeityje: nerami ir šlapia 1936-ųjų kovo pradžia Kaune

O štai Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) dalijasi unikaliais istoriniais vaizdais kone 100-mečio senumo vaizdais iš potvynių skandinamo Kauno.

Praeityje Lietuva buvo šalis su gerokai atšiauresniu klimatu. Meteorologinė žiema neretai prasidėdavo lapkričio antroje pusėje ir tęsdavosi iki pat kovo antros pusės ar dar ilgiau. Dėl retų atodrėkių per žiemą susikaupdavo stora sniego danga, kuri kovą pradėdavo tirpti. Kartais tirpimas vykdavo ypač greitai, todėl dideli vandens kiekiai per trumpą laikotarpį patekdavo į upes, taip sukeldami didelius potvynius. Kai kada vandens lygis ypač staigiai pakildavo ir dėl susidariusių ledų sangrūdų.

Vienas toks potvynis Kaune įvyko 1936 m. kovo pirmoje pusėje. Tų metų įvykio nuotraukomis ir citatomis iš tuometinių laikraščių dalinasi VU hidrologas doc. dr. Gintaras Valiuškevičius (kalba netaisyta).

„Liūdnas vaizdas Minkausko, Jonavos, Kalvių ir kt. apsemtose gatvėse. Žmonių baldai ir daiktai sulaužyti, suversti, o kurių nespėta išnešti, tie mirksta vandenyje. (…) Šalia pantoninio tilto plaukioja valtys ir arkliais važiuoja vežikai. Arkliai brenda per vandenį iki pilvų, taškos, o sunkvežimiai ir lengvieji vežikai tempia per vandenį prisisodinę kiek telpa žmonių. (…) Prie Vytauto bažnyčios irgi ta pati istorija. Bažnyčia turi dvejas duris, bet abejos apsemtos ir per kelis mtr. negalima prieiti prie durų. Bažnyčioje taip pat yra vandens“. („Lietuvos žinios“, 1936-03-10).

„Nemuno naujienų kauniečiai laukia kiekvieną minutę. Būriais vaikšto Nemuno ir Neries pakraščiais. Apžiūrinėja apsemtąsias vietas. Telefonu teiraujasi dieną ir naktį. Dar neapsemtų žemesniųjų vietų gyventojai, kitur neišsikėlę, bijo užmigti. (…) Vakar Nemunas ir Neris nepajudėjo nė trupučiuko per ištisą dieną. Ledai kaip buvo taip ir yra Kauną apjuosę iš abejų pusių”. (…) Kęstučio gatvėje vanduo apsėmęs bemaž visus kiemus nuo Daukanto gatvės ligi Maironio gatvės ir dar už jos į Nemuno pusę. (…) O ką sakyti apie ten, kur vandens gatvėje iki pusantro ir dviejų metrų. Vilijampolėje vandens apsemtas ir “Inkaro” kaliošų ir guminių dirbinių fabrikas. Staigiai vandeniui pakilus, aną dieną negalėjo namo savo automobiliu grįžti nė fabriko direktorius“. („Lietuvos aidas“, 1936-03-12).

LHMT inf. ir nuotr.