“Šis potvynis buvo labai staigus ir ūmus, bent jau pas mus, Pakalnėje“, – sako kaimo turizmo sodybos „Pakalnės vingis“ šeimininkai Daiva ir Raimondas Plikšniai. 19 metų saloje gyvenanti šeima tokį staigų vandens pakilimą matė pirmą kartą gyvenime.
Daugau kaip 11 000 internautų peržiūrėjo video, kur Plikšniai dalijosi vaizdais iš apsemtos sodybos. Išsiliejusi Pakalnė apsėmė kiemą, pirtį, ūkinius pastatus, tris dienas iš sodybos nebuvo galima išvažiuoti.
Visgi Plikšnių šeima stengiasi džiaugtis, o ne liūdėti, juk tokius vaizdus gyvenime pamatysi ne kiekvieną dieną. Pavyzdžiui pievoje jie dabar žvejoja, stebėjo plaukiančių kurmių lenktynes ir kitus gamtos reiškinius.
Tuo tarpu ekstremalių pramogų išsiilgę šilutiškiai ar svečiai iš kitų miestų vasario 23 d. galės leistis į žygį irklentėmis potvynio apsemtais miškais, keliais, sodybų kiemais, tokį siūlo Ekstremalų asociacija. H. Zudermano apysakos „Jonas ir Erdmė“ motyvais paremtas maršrutas nukels 150 metų atgal ir supažindins su meilės ir gyvenimo istorija potvynio zonoje.
Apsemta 25 ha
Pirmadienį Šilutės savivaldybė paskelbė ekstremaliąją situaciją Rusnės ir dar penkiose rajono seniūnijose. Vandens lygis kelyje Šilutė-Rusnė prieš penkias dienas buvo pakilęs iki 95 cm.
Prieš savaitę prasidėjęs ir staigiai kilęs potvynis po truputį slūgsta. „Šilutės naujienų“ duomenimis, trečiadienio vakarą Nemune ledų sangrūdų ties Uostadvariu nebuvo. Šeštadienį kelyje Šilutė – Rusnė, vandens gylis apsemtame kelio ruože buvo 30 cm. Vandeniui slūgstant, lengvuosius automobilius jau perkelia tralai. Prognozuojama, kad savaitgalį vanduo kris dar labiau ir automobiliai į Rusnę galės važiuoti patys.
Ketvirtadienio duomenimis, Šilutės rajone buvo apsemta 25 ha teritorija, kurioje 11 kaimų, 86 sodybos, 202 gyventojai. Apsemta 39,55 km rajoninės reikšmės kelių ir 2,5 km – vietinės.
Šiemet žmonės į Rusnę pėsčiomis patenka per nebaigtą statyti estakadą. tarp jų ir turistai, norintys pamatyti potvynį, pafotografuoti. Be guminių botų į Rusnę patekti sunku, nes nedidelis ruožas prieš estakadą yra apsemtas. Gylis nedidelis, galima perbristi. Šią kliūtį žmonės įveikia įvairiai, buvo atvejų, kai žmones nešė ir policijos pareigūnai.
Potvynio pliusai ir minusai
“Potvynis džiaugsmo neatneša, džiaugsmas, kai jis baigiasi“, – sako kone 20 metų Rusnėje gyvenantis R. Plikšnys. Šiemetinis potvynis, bent jau Pakalnėje, buvo labai staigus, tokią gamtos sticihiją vyras matė pirmą kartą.
Didžiausia problema, anot jo, yra nevalomos Pamario upės. „Kenčiame dėl nevalytų upių, ledai parėjo iš Atmatos, užkišo Pakalnę ir niekur negali pasislėpti. Jeigu užsikiša upė, vanduo kyla, kol išsiskirsto per visus pylimus. Priežastis aiški – reikia valyti upes. O visa kita nuo gamtos priklauso“, – kalba jis.
Potvynio sukeltų problemų būtų mažiau, jeigu Atmatoje būtų ledlaužis, kuris pasirūpintų, kad sangrūdos būtų išstumdytos arba padarytas praėjimas vandeniui nutekėti. Estakada nuo to neišgelbės, ji – tik būdas persikelti.
Prasidėjus potvyniui, Plikšnių šeima tris dienas negalėjo išvažiuoti iš sodybos, tačiau džiaugiasi, kad galėjo išbristi. Kaip ir kiekvieno vienkiemio gyventojai, Plikšniai apsirūpino maistu 3-4 dienoms, duoną išsikepa patys.
Pasak Raimondo, sudėtingiau vaikams, nes atostogų metu, kai nereikia į mokyklą eiti, jie negali išeiti iš namų, neturi kur iškrauti energijos. Šeimos šunų būdos taipogi apsemtos, jie laikinai apsigyveno šeimininkų namuose. Vyras apgailestauja, kad nespėjo išgelbėti vieno bičių avilio, jis nuskendo.
Salos gyventojai džiaugiasi, kad potvynis jau slūgsta. „Jei pradėtų šalti, kai vanduo aukščiausiame taške, kas yra buvę vieną kartą, tada nei ledu, nei bradu, būtų tikras Šaktarpis“, – sako R. Plikšnys.
Kad ir kiek vargo atneštų potvynis, jis pripažįsta, kad į jį smagu žiūrėti, nes ne kasdien tokį vaizdą pamatysi. „Suprantame, kad jei rypuosime palei langą, nieko gero nebus, stengiamės linksmintis, daryti atrakcijas iš to, kad pas mus kieme vanduo“, – pasakojo rusniškis.
Pavyzdžiui, potvynio metu, galima braidyti po pievą ir žvejoti, stebėti, kaip vandenyje plaukia kurmiai, pelės ir kiti graužikai.