Potvynio apsemtos Rusnės žmonės: „Mums gėda už Lietuvą“

Untitled-3„Tai – Lietuvos gėda“, – vėžindamas į Rusnę ir atgalios rėžė mažakalbis žemaitis Tadas. Aštuonias valandas pirmyn atgal potvynio apsemtu keliu jis prie traktoriaus prikabintu tralu kelia rusniškių ir Rusnės svečių mašinas.

Šiemet Rusnę užliejo jau trečioji potvynio banga. Tai jau trečias kartas, kai potvynis atkirto Rusnę nuo pasaulio. Pasak Rusnės senbuvio Tado, ši banga jau būsianti paskutinė. Bet potvynis Rusnės neaplenkė niekada, neaplenks ir ateityje.

Didelių pinigų nereikia

Rusniškiai dešimtmečius svajoja apie estakadą, kuri apsaugotų juos nuo pavasarinės bėdos, neleistų jų atskirti nuo pasaulio. Jau buvo paruoštas planas, paruošti brėžiniai, paskaičiuota, kiek kainuotų estakados statyba. Valdžia sako, kad tam tiltui reikėtų apie septynių milijonų eurų. „Niekai“, – skėsteli rankomis šalia išsiliejusių vandenų sutiktas inžinierius statybininkas Juozas.

Jis, kaip ir daugelis klaipėdiečių ir šilutiškių savaitgalį atvyko pasižvalgyti prie išsiliejusių vandenų, nusagstytų pulkais gulbių ir žąsų. Jis pasakojo, kaip kartu su Anapilin išėjusiu Seimo nariu Virginijumi Martišausku buvo parengęs estakados brėžinius, projektą, sąmatą.

Valdžiai nerūpi

Rusniškių kantrybė jau išseko. Metų metus iš valdžios jie prašo tik vieno dalyko – pastatyti estakadą, kuri neleistų pavasarinio potvynio metu jų atskirti nuo pasaulio. Per pusantro tūkstančio miestelio gyventojų suprato – valdžiai jie visai nerūpi. „Vilniuje į stadiono statybas sukišo šimtus milijonų, tačiau jo taip ir nepastatė, viską išgrobstė. O čia vienos estakados nesugeba pastatyti.

Pasakykite mums nors vieną civilizuotą valstybę, kurioje žmogus būtų paskutinėje vietoje“, – kalbėjo eilėje prie potvynio užlieto kelio besibūriuojantys žmonės. Rusniškiai ketina važiuoti prie Vyriausybės ir surengti piketą. Pareikalauti, kad miestelis, kuriame sukasi ne vienas verslas, kurį lanko tūkstančiai turistų iš viso pasaulio, pagaliau būtų išgirsti.

„Nors mes gyvename Klaipėdoje, bet čia mūsų tėviškė, todėl jei tik rusniškiai važiuos į Vilnių, prisijungsime ir mes. Negalima taip elgtis su žmonėmis, negalima palikti jų likimo valiai“, – neslėpė pora, laukianti savo eilės persikelti į miestelį. Jie teigė kiekvieną savaitgalį važiuojantys į Rusnėje esančią savo sodybą.

Viskas kainuoja

Eismą prie potvynio zonos reguliuojantys Šilutės kelininkai pasakojo, kad traktoriais per dieną perkeliama nuo šešių iki aštuonių šimtų mašinų.

„Savaitgalį tai dar nieko. Bet darbo dienomis žmonės važiuoja į darbą, vaikai – į mokyklą. Ar valstybė akla, ar skaičiuoti nemoka? Nuo septynių ryto iki dešimtos nakties dirba kelininkai, samdomi traktorininkai. Ir visa tai kainuoja. Jau seniai galėjo būti pastatytas tiltas ir niekam galvos neskaudėtų“, – piktinosi kelininkai.
Pasak jų, Rusnė neturi kitų kelių, belieka tik šis – užlietas. Nepaliaujamu srautu pirmyn atgal zujantys traktoriai su tralais, ant kurių perkeliamos mašinos į kitą krantą, rusniškiams dabar – vienintelis išsigelbėjimas.

„Štai mirė žmogus, buvo laidotuvės. Įsivaizduokit, kiek problemų tie žmonės turėjo“, – kalbėjo eismą prie vandens reguliuojantys vyrai.

Žmonės bėga

Nors traktorių vairuojančiam Andriui tai papildomas uždarbis, jo žodžiais, geriau jau Rusnė tokių bėdų neturėtų. „Man gėda už Lietuvą. Gėda , kad jai nerūpi jos žmonės. Mūsų Rusnė – išskirtinė gyvenvietė, į kurią vasarą važiuoja žmonės ir iš visos Lietuvos, iš užsienio. Jums patinka pas mus, ar ne? Bet kai mums sunku, jums nusispjaut. Aš čia gyvenu ir matau kaip iš Rusnės bėga žmonės. Jauni, su šeimom. Matau, kaip miestelis tuštėja.

Mes mylime Rusnę, ir šituos vandenis mylime, bet dabar ne tie laikai, ne viduramžiai, kad visas miestelis būtų įkalintas vien dėl to, kad kažkokiems valdininkams atrodo, kad tai – ne pirmos būtinybės reikalas“, – kalbėjo Tadas.

Rengs piketą

Rusnės bendruomenė, nesulaukianti valdžios pagalbos, kitą savaitę žada rengti piketą prie Seimo. Pasak Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininko Raimondo Plikšnio, kasmet potvyniai Rusnėje dažnėja, jie darosi didesni, sala atskiriama 2-3 mėnesiams.

„Turime savo poreikius, turime vaikus, turime darbus, galų gale sergame, yra mokslas, yra kultūrinis gyvenimas. Mes per visą šitą laiką esame izoliuojami, sala, kurią mes kuriame, puoselėjame, pradeda nykti: mažėja gyventojų, žmonės išsikrausto, aišku, kai kurie emigruoja, mažėja mūsų mokykla, klasės, matome, kad virstame kurortiniu kaimeliu. O kurortinis kaimelis naudingas tik tiems, kurie nori nusipirkti čia pigiai turto ir vasarai atvažiuoti“, – sakė bendruomenės atstovas.
Pasak R.Pilkšnio, šiuo metu Rusnėje registruota apie 1800 gyventojų, nuolat miestelyje gyvena apie 1500-1600 žmonių.

Lrytas.lt inf.

http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/potvynio-apsemtos-rusnes-zmones-mums-geda-uz-lietuva.htm
TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.