Ledo plynėmis tapusia potvynio zona nuo trečiadienio jau lekia automobiliai. Pirmeiviai neįlūžo, nesukėlė rizikos nei savo, nei gelbėtojų gyvybėms.
Bet sunerimo civilinės saugos, policijos ir aplinkosaugos specialistai, nes įvairūs teisės dokumentai važinėti ledu draudžia. Tačiau visi ieško rusniškiams palankiausio situacijos sprendimo, nes šių gyventojų kelionės per ledą – ne pramoga ar užgaida, o gelbėjimasis iš ekstremalios ir varginančios potvynio sukeltos problemos.
Įsitikinę, kad ledo kelias – saugus
„Tarp Rusnės ir Šilutės užlietomis pievomis kelių kilometrų ilgio trasa važiuoti šiemet pavojingiau nei pernai, nes tuščios ertmės po ledo danga didelės, jos atsirado ir plečiasi potvyniui slūgstant.
Žymiai saugiau nuo Šyšos kaimo per užšalusią zoną važiuoti link Rupkalvių kaimo lentpjūvės iki jos vedančia vieškelio trajektorija. Kelio ribos gerai matyti, o įstrigus ištraukti mašiną nebūtų bėdos“, – kalba vietiniai žmonės.
Iki Šilutės nuo Rupkalvių lentpjūvės – tik pora kilometrų neužlietu keliu.
Kad nereiktų gaišti eilėse prie traktorinių tralų perkėloje prie užlieto kelio Šilutė – Rusnė ruožo, vietos landšaftą gerai žinantys automobilininkai renkasi ledo trasą. Patys ją išžvalgė, ištyrinėjo ir savo ratų vėžėmis ryškiai nužymėjo.
Trečiadienį saugų ledo kelią, kuris tęsiasi apie 1,5 kilometro, gairėmis nužymėjo ir ledo storį išmatavo rusniškiai turizmo verslininkai Simas Knapkis, Raimondas Plikšnys ir dar du seniūnijos darbininkai. „Garantuojame, kad trasoje, kurią pažymėjome, yra dvidešimt ir daugiau centimetrų ledo storis, jis saugus ir pėstiesiems, ir važiuotiesiems. Bet prašytume nuo paženklintos trajektorijos nenukrypti, kad neatsitiktų kokia bėda…“, – perspėja trasos rengėjai.
Pernai potvynio užlietose ir ledu sukaustytose žemaslėnio pievose, netoli tilto per Atmatą, Rusnės salos bendruomenė pirmą kartą istorijoje surengė Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, Vasario 16-osios, minėjimą. Į jį susirinko keli tūkstančiai žmonių ne tik iš Rusnės, Šilutės, bet ir kaimyninių rajonų.
„Jei bus tvirta danga, ir šiemet šią šventę čia rengsime“, – sako bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas, „Pakalnės vingio“ turizmo sodybos savininkas Raimondas Plikšnys.
Aplinkosaugininkai bausti neskubės
Savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėją Romualdą Renčeliauską stebina tokie drąsuoliai. Anot jo, 2007 metų gruodį rajono Tarybos patvirtintose taisyklėse aiškiai pasakyta, kad draudžiama eiti, čiuožti ir važiuoti ledu, jei jo storis neatitinka nurodyto taisyklėse. Grupei žmonių lipti ant ledo leidžiama, jei jo storis yra ne mažesnis kaip 15 cm, lengvuoju automobiliu galima važiuoti, kai ledas yra ne plonesnis nei 26 cm. Sunkiasvoris transportas tokį kelią gali rinktis tik tada, kai ledas sustorėja daugiau nei 45 cm.
„Neaišku, nei kas, nei kaip išmatavo pievų ledo storį. Be to, pievas raižo kanalai, tad pavojus yra dar didesnis. Civilinė sauga netoleruoja tokių pasivažinėjimų ledu, juo labiau kad Savivaldybė organizavo saugų gyventojų ir mašinų kėlimą per vandenį“, – sako R.Renčeliauskas.
Ant kelio Šilutė – Rusnė vakar buvo 50 cm vandens. Kelininkai per apsemtą ruožą iki šiol kasdien perkeldavo 500-600 automobilių. Vakar ryte automobilių eilių prie perkėlos jau nebebuvo, tik sustodavo vos vienas kitas automobilis.
Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros vyr. specialistas Valentinas Ščerveninas tikina, kad sankcijų prieš važinėjančius ledu imtis neskubės. Aplinkosaugininkai baus tik tuos, kurie važiuodami ledu įlūš. Tuomet nelaimėliams teks sumokėti baudą už gamtai padarytą žalą. O derinti važinėjimo ledu galimybes rusniškiai turėtų su Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) direkcija, mat savadarbis kelias kaip tik yra NDRP teritorijoje.
NDRP direktorius Ramūnas Lydis sako, kad su juo „niekas nieko nederino“, o galiojantys teisės aktai draudžia gyventojams įrenginėti tokius kelius. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai NDRP direkcija jau pateikė siūlymą diskutuoti dėl tokios kasmetinės rusniškių iniciatyvos. Bet kol kas leidimo važinėti ledu nėra.
„Važiuosim ir kalbėsim su Rusnės bendruomene. Siūlysim žmonėms panašius kelius atidaryti ne ten, kur jiems patogiau, bet bent jau esamų kelių vietoje. O tokių per pievas eina net du“, – sakė R.Lydis.
Anot direktoriaus, bausti nebus skubama, nes baudos yra kraštutinė priemonė. Dar pernai NDRP direkcijoje nutarta daugiau dirbti prevencinį darbą, informuoti žmones ir tartis su jais.
Košę užvirė neieškoję sprendimų
Šilutės policijos komisariato viršininkas Sigitas Mikutavičius vakar apžiūrėjo naująjį kelią. O grįžęs situaciją apibūdino taip: „Pirma užverdame košę, o po to ieškome sprendimų“.
Anot viršininko, būtų normalu, jei kelią ant ledo įrengę rusniškiai pirma būtų susirinkę visus reikalingus leidimus: aplinkosaugininkų, NDRP, gelbėtojų ir Savivaldybės. Bet nesusirinko ir dar apie savo išmislą net internete paskelbė…
Grįžęs iš potvynio zonos S.Mikutavičius iškart suko į Savivaldybę ir pasiūlė administracijos direktoriui Raimundui Ambrozaičiui duoti laikiną leidimą rusniškiams naudotis ledo keliu. Bet prieš tai situaciją turėtų įvertinti ir ledo storį patikrinti gelbėtojai, o tolesnį važinėjimą kontroliuoti visos kitos institucijos.
„Norime padėti žmonėms sudėtingoje jų gyvenimo situacijoje, todėl represijų nesiimsime, kol nebus nelaimių ar piktybiškų atvejų. Bet baimintis turime ko. Tokiame „kelyje“ irgi gali susidaryti spūstys, gali čia privažiuoti smalsuolių ir ekstremalių pojūčių mėgėjų, kurie kartais keliuose elgiasi neadekvačiai. Gali kam nors kilti minčių ir lenktynes organizuoti ar nuo tiesaus kelio nukrypti. Kas tokiais atvejais atsakytų ir būtų kaltas, jei įvyktų nelaimė, neaišku“, – svarstė policijos vadovas.
R.Ambrozaitis „Šilutės naujienoms“ sakė, jog situacija svarstoma, aiškinamasi, ar galima tuo keliu važiuoti saugiai, bet leisti ar uždrausti Savivaldybė irgi negali.
Rašyti atsakymą