Potvynio vandenyse – ligoniai, arkliai, avys

potvynis is oroEkstremalią situaciją Juknaičių, Rusnės, Šilutės, Saugų ir Kintų seniūnijose sukėlęs potvynis penktadienį paryčiui buvo pasiekęs piką, o savaitgalį ėmė slūgti.

Vakar ant kelio Šilutė – Rusnė buvo 60 – 55 cm vandens. Rimtesnės pagalbos gyventojams neprireikė, nors gelbėtojams pirmosiomis potvynio dienomis teko ir greitosios pagalbos medikus bei ligonį per vandenį kelti, ir avis bei arklį gelbėti.

Potvyniu pasidomėjo ir neseniai pareigas pradėjęs eiti susisiekimo ministras Dailis Alfonsas Barakauskas, šeštadienį aplankęs Šilutę. Kaip visi valdžios atstovai pastaruosius 18 metų žadėjo, taip jis irgi žada rusniškiams estakadą.

Virš potvynio paskraidė ministras

Potvynio pikas buvo ankstų penktadienio rytą, kuomet vanduo ant kelio Šilutė – Rusnė pasiekė metro atžymą. Tuomet nutrauktas automobilių kėlimas. Specialiu autobusu buvo keliami tik žmonės.

Popiet ledai Nemune pajudėjo, bet jų išplaukimą į Kuršių marias dar potvynis greitojistabdė nepalankus vėjas. Vanduo ant kelio nukrito iki 90 cm, žmonės ryte dar buvo kilnojami specialiu autobusu.

Penktadienį vakarop vanduo jau pradėjo sparčiai slūgti. Šeštadienio rytą ant kelio jo bebuvo 70 cm, pirmadienio rytą – jau tik 60 cm. Atnaujintas ir lengvųjų automobilių perkėlimas.

Iš viso Šilutės ir Pagėgių krašte buvo užlieta 30 tūkst. hektarų, vandenys laikė įkalinę 88 sodybas su 247 žmonėmis. Nuo sausumos ir dabar tebėra atkirsta Rusnės sala su 1600 gyventojų.

Situacija Pamaryje susidomėjo Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas, šeštadienį su kitais atsakingais pareigūnais atvykęs į potvynio zoną. Pasieniečių sraigtasparniu virš apsemtos teritorijos šeštadienį paskraidintas ministras teigė išžvalgęs užlietą teritoriją, bendravęs su gyventojais, kurie skundėsi fekalijomis ir nitratais užterštais šuliniais, perkėlimo problemomis.

Ministras pareiškė, jog situaciją galima pagerinti nupirkus naujos technikos gyventojams kelti. Jis pripažino, kad dabar turimos amfibijos yra senos, o perkėlimas turėtų būti operatyvesnis.

Vėliau ministras tikino, kad tikimasi sudaryti 11 punktų planą, kuris bus patvirtintas ir perduotas Vyriausybei.
„Reikia nepamiršti, kad tai yra pasienio zona, Europos ir NATO zona, turime pasitelkti visas priemones“, – sakė D.A.Barakauskas.

Perkelti greitosios medikai ir ligonis

Klaipėdos regiono kelių Šilutės kelių tarnybos darbuotojai suskaičiavo, kad šeštadienį laikinąja perkėla pasinaudojo apie 700 automobilių vairuotojų. Didelių ginčų tarp laukiančiųjų nekilo.

potvynis arklysPirmadienio rytą vandens gylis kelyje Šilutė – Rusnė siekė 60 centimetrų, 11 valandą jo buvo dar 5 cm mažiau. Šiame apsemtame kelyje eismas ir toliau draudžiamas. Lengvąsias transporto priemones ir gyventojus Šilutės kelių tarnyba kelia specialiomis transporto priemonėmis.

Gelbėtojams savo amfibija teko kelti į Rusnę iškviestus greitosios medicinos pagalbos medikus, kurie buvo iškviesti pas dūstantį ligonį. Vėliau medikai su ligoniu vėl perkelti į Šilutės pusę.

Rusniškiams nugabenta ir daugiau maisto bei medikamentų atsargų tam atvejui, jei potvynis užsitęstų ilgiau.

Vandenyje – sergantis arklys

Gelbėtojų pagalbos prireikė ir Žalgirių kaimo gyventojų gyvuliams. Ketvirtadienį jie gaudė, valtimi plukdė ir šeimininkui Valteriui Valenčiui sugrąžino pasprukusių avių bandą. O penktadienio vakare sunerimę šio kaimo gyventojai gelbėtojams pranešė, kad ant kelio, vandenyje, stovi nežinia kam priklausantys du arkliai.

Nežinodamas, kaip gelbėti šiuos nemenkus gyvulius, gelbėtojų vadas Rimantas Mačijauskas kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininką Edmundą Ciparį.

Buvo iškviestas ir vietos veterinarijos gydytojas, kuris netruko nustatyti vieno arklio šeimininką.

Išsiaiškinti kito akivaizdžiai sergančio gyvulio savininką truko ilgiau. Net visko matę specialistai pašiurpo, matydami, koks jis neprižiūrėtas: arklio kūne matėsi pragulos, skausmą jam kėlė kiekvienas žingsnis, nes gyvulys serga uždelsta sąnarių liga. Tą nustatė VMVT specialistai. Be to, arklys yra neregistruotas jokiose duomenų bazėse.

Vėliau paaiškėjo, kad tai – Žalgirių kaime jau keleri metai apsistojusio vokiečio arklys. Kad susikalbėtų su kitataučiu, VMVT specialistams teko ieškoti vokiškai kalbančių kraštiečių. Padėti sutiko verslininkė Monika Plėvytė – Thomsen.

Tą patį vakarą savo gyvulį vokietis bandė perkelti į Rusnę, o kai šis planas nepavyko, paliko jį Rupkalviuose ant pylimo. Čia jį pašėrė VMVT specialistai Vytautas Mockus ir Sigitas Žakšauskas.potvynis peliukas

Į VMVT iškviestas arklio savininkas irgi nepasirodė.

Tarnybos vadovas Edmundas Ciparis vakar jau buvo susiruošęs kreiptis į Savivaldybę ir aiškintis, kur dėti varganai atrodantį gyvulį. Anot E.Cipario, galimi 2 variantai: arba arklį išvežti į gyvūnų prieglaudą, arba užmigdyti, bet tam atvejui reikėtų gauti teismo sprendimą. Bet ant pylimo veterinarai arklio jau neberado.

Vanduo krenta visur

Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas Romualdas Renčeliauskas vakar sakė, jog nerimą kelia dar viena ledų sangrūda, kuri yra susidariusi Nemune nuo Panemunės iki Gėgės upės. Jos ilgis – maždaug 10 kilometrų.

Jei ši sangrūda pasislinktų, ir, pavyzdžiui, pakeliui užstrigtų, situacija gali pasikeisti bet kurią valandą. Užstrigti ledai, anot R.Renčeliausko, gali kad ir ties Ragininkų sala. Tuomet vanduo vėl pradėtų lietis į laukus.

Ledai dar tebėra susikimšę ir ties Uostadvariu.

Nemenkas potvynis pavasarį žemupiui grėstų ir tokiu atveju, jeigu spustelėtų šalčiai ir šie ledų kalnai užšaltų. Anot R.Renčeliausko, tai būtų labai blogai.

Vakar vanduo jau krito visose upėse.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.