Jau daugiau kaip du mėnesiai Pamario kraštas skęsta kritulių nesugeriančių ir išsiliejusių upių vandenyse. Apsemtuose Šilutės ir Klaipėdos rajono vietose vandens lygis kai kur jau pasiekė stichinę ribą. Apsemtas net senasis plentas, vedantis iš Šilutės į Priekulę, o iš viso Šilutės rajone apsemta daugiau kaip 30 kilometrų kelių.
Nuo Šilutės atskirti ir sunkiai iš savo namų į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas išvažiuoja ne tik rusniškiai, bet ir Paleičių, Sausgalvių, Žemaitkiemio, Vabalų, Šyšos kaimų gyventojai.
Žmonėms potvynis jau pridarė galybę žalos: supūdyta daug derliaus, sugadintas ir šienas, kurio šiemet gyvuliams reikės daugiau, nes dėl užsemtų pievų juos teko anksčiau suginti į tvartus.
Dalį vandens sugeria nuotekų sistemos, tačiau jo tiek daug, kad genda vandenį pumpuojantys siurbliai.
Pasak vietinių, apylinkėse nebeliko ir laukinių gyvūnų – visi išsibėgiojo iš pelkėmis virtusių miškų.
Apsėmė kelią į Priekulę
Prieš važiuojant į Vakarų Lietuvą siūloma pasidomėti kuriais keliais važiuoti nepavyks, nes daug kelių ruožų yra apsemta. Iš Priekulės į Šilutę važiuojantys automobiliai priversti keisti maršrutą, nes ant kelio 14 cm vandens. Tuo tarpu Sakūčių kaime vanduo plauna ir naują asfalto dangą.
Vandens lygis kelyje Šilutė – Rusnė jau nuslūgo iki 23 cm. Lengvųjų transporto priemonių eismas vis dar draudžiamas. VĮ „Kelių priežiūra“ Klaipėdos padalinys specialiomis transporto priemonėmis apsemtu ruožu kelia lengvuosius automobilius, gyventojus bei keleivius.
Stichinis lygis šį mėnesį buvo pasiektas 4 matavimo stotyse: Šyšoje ties Šilute, Minijoje ties Priekule, Nemune ties Rusne ir Leitėje ties Kūlynais. 
Pasak hidrologų, gera žinia tai, kad vanduo toliau nebekyla ir slūgsta. Per paskutinę parą į Minija ties Kartena nuslūgo 1 m. Vandens lygis šioje upėje nukrito ir ties Priekule, stabilizavosi ties Lankupiais.
Šilutės hidrometeorologijosstoties viršininkas Igor Osadčij komentavo, kad stichinis vandens lygis šiuo metu yra tik dviejose upėse – Nemune ties Rusne (viršija 2 cm) ir Leitėje ties Kūlynais (viršija 3 cm).
Pasak I.Osadčij, Nemunui ties Rusne nuslūgus žemiau stichinio lygio, vanduo nuo Rusnės kelio vis dar turėtų nesitraukti, nes yra permirkę laukai, o ir vandens lygis Kuršių mariose – aukštas.
Kada potvynis visiškai atsitrauks, atsakyti negali niekas. Tai priklauso nuo iškrisiančio kritulių kiekio.
Patyrė nuostolių
Paleičių, Sakūčių ir kitų kaimų gyventojai visi kaip vienas tvirtina, kad tokio gausaus kritulių kiekio ir tokio potvynio rudenį dar nėra matę.
„Nelaiku labai, per anksti prasidėjo potvynis. Būdavo ir žiemą, ir pavasarį, ir vasarą, bet užeidavo ir praeidavo, o šiemet labai ilgai laikosi ir nesimato galo“, – lrytas.tv reportaže pasakojo Sakūčių kaimo gyventojas Antanas. Kadangi pievose stovi vanduo, jis jau spalio pradžioje suvarė gyvulius į tvartą, tad juos visą mėnesį reikėjo ilgiau šerti šienu.
„Šilutės naujienų“ kalbintos paleitiškės Laimos Dulkienės namas yra kalnelio. Ji pasakojo, kad potvynio vandenys apsemdavo ir anksčiau, bet ne šitaip. „Šiemet ir rūsiai apsemti. Nebuvo nė vienų metų, kad iš rūsio reikėtų vandenį semti, o šiemet jau reikėjo“, – pasakojo ji.
Paleičiuose ūkininkaujantis Raimondas Kuzmarskis dėl potvynio patyrė nemažai nuostolių. Jis pasakojo, kad kaimo ūkininkai jau buvo spėję žieminius kviečius pasėti ir dėl gausaus lietaus neteko pusės ar dar daugiau derliaus.
Šiuos kviečius reikės atsėti pavasarį. Juodą darbą laukuose padarė lietus – visos pievos apsemtos kaip pavasarį, visur šlapia.
Dėl šios priežasties daug kam teko gyvulius anksčiau į tvartą suvaryti, nes nebebuvo kur jų ganyti. Tie, kurių žemės yra arčiau Nemuno, susivarė išvis anksti, o kurie turi kokį kalnelį, tai dar gano gyvulius lauke.
„Leitė užsemia beveik kasmet ir per žiemą neusisiekiame su Šilute tiesiai. Bet kad taip lytų, nesu matęs, nors gyvenu čia 50 metų, – kaip gimiau, taip ir gyvenu“, – pasakojo ūkininkas.
Tragedija virtęs kelias bus išasfaltuotas
Labiausiai Paleičių kaimo gyventojai keikia į Šilutę vedantį kelią, kuris beveik ištisus metus pavirsta duobėmis išmušta, sunkiai pravažiuojama klampyne. Vieni žmonės gadina savo automobilius, kiti samdosi mašinas ir moka didžiulius pinigus, kad juos nuvežtų iki miesto. Autobusas į Paleičius apskritai nevažiuoja, čia užsuka tik mokinius vežantys autobusiukai.
„Be pavasario nenusimato išvažiuoti. O važiuoti reikia pas daktarų. Samdome mašinas, mokame 20 eurų už nuvežimą iki miesto. Per visus šventus dukra buvo atvažiavusi kapų aplankyti, ir pamačiusi mūsų kelią sakė: „Mamyte, džiaukitės, kad jus dar kas veža už 20 eurų. Aš už 50 nevežčiau“, – apie susisiekimo sunkumus pasakojo automobilio neturinti Laima.
R.Kuzmarskis Laimai antrino, kad į Šilutę vedantis kelias yra kaip rakštis, tikra tragedija: „Vien duobės, vien pelkės, gabalas apsemtas, nežinai nei kur važiuoji. Visi žmonės vargsta, o juk važiuoti reikia, reikalų visokiausių yra“.
Anot ūkininko, kad nelytų, tai dar patvarkytų tą kelią, bet kad neįmanoma nieko padaryti – vieną dieną pragreideriuoja, kitą dieną – vėl tas pats. Su lengvąja mašina sunku pravažiuoti, ir jau galima spėti, kad tai tęsis iki pavasario, gegužės mėnesio.
Vyras yra girdėjęs, kad šią atkarpą žadama išasfaltuoti, bet tiksliai nežino ar tai bus padaryta ir kada.
Paskambinę Juknaičių seniūnui Alfredui Gaubiui sužinojome gerą naujieną. Šią kelio atkarpą – 1 km 100 m iki 2020 metų žadama išasfaltuoti. Lietuvos automobilių kelių direkcija ją yra įtraukusi į asfaltuojamų žvyrkelių programą.
Mėgaujasi potvynio ramybe ir grožiu
Šyšos kaimo gyventoja, sodybos „Mingės poilsis“ šeimininkė Monika Dobrovolskytė į potvynį žvelgia kiek kitaip ir mėgaujasi vandens plotais, ramybe ir nuostabia gamta.
„Kadangi mes gyvename Šyšos kaimo dešinėje pusėje, tai šiuo metu esam visiškai atskirti nuo pasaulio, nes mūsų kelias apsemtas visai. Todėl turime keltis per Šyšos upę, kad pasiektume kairįjį krantą, kur kelia traktoriai per Rusnės kelią. Todėl susisiekti su žemynu yra gerokai sudėtingiau nei vasarą. Bet mes juk žinom kur gyvenam ir per daug nesiskundžiam, ir esam pasiruošę“, – pasakojo ji.
Kadangi vanduo tyvuliuoja prie pat Monikos kiemo vartų, ji sako, kad gyvena kaip Venecijoje: kai skuba, pagrindine gatve į Šilutę tampa Šyšos upė, kuria plaukia kateriu, norėdami pasiekti miestą.
Kateriu Monika atplaukia į Šilutės uostą. Tuo tarpu vieną mašiną ji yra palikusi kitoje Šyšos pusėje, kad kartais galėtų persikelti ja arba bent iki Rusnės nuvažiuoti.