Potvynis atėjo, keliai jau užlieti

G0533613Antradienio vakare nuo Panemunės pajudėję Nemuno ledai trečiadienio naktį pakeliui į pamarį kelis kartus stabtelėjo sangrūdose ir smarkiai sukėlė vandens lygį šioje upėje. Ties Plaškių ir Šilininkų kaimais vanduo pakilo beveik metru. Ties pastarąja gyvenviete, vėliau – ir ties Tatamiškiais ledai užstrigo pusdieniui, apsėmė kaimus, o trečiadienį pajudėję užkimšo Atmatos žiotis, todėl naktį į ketvirtadienį vanduo apsėmė kelią į Rusnę ir šalia jo esančias pievas.

Vakar 8 val. ryto šiame kelyje vandens lygis siekė 15 centimetrų, po kelių valandų dar pakilo, ir lengvieji automobiliai per apsemtą kelią pradėti kelti tralais. Po pietų vandens gylis ant kelio siekė 23 cm.

Ypač grėsminga šią žiemą Minija, jos vandens lygis vis dar aukštas: ties Lankupiais viršija 780 cm. Ketvirtadienį nauja pakilimo banga pastebėta ties Kartena, tad prognozuota, kad ir ji pasieks mūsų rajoną.

Jau kelios dienos Minijos vandenų yra apsemtas senasis kelias į Klaipėdą netoli Priekulės, jo gylis čia pastarosiomis dienomis siekė net 25 cm. Bet Klaipėdon važiuojantys šilutiškiai didelių nepatogumų nepatiria, nes Priekulę apvažiuoja aplinkkeliu.

Tokia situacija Pamario vandens telkiniuose ir jos kitimo prognozės aptartos trečiadienį sušauktame rajono Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdyje, kur apie savo pasirengimą galimai stichijai raportavo visų atsakingų tarnybų vadovai.

Potvynis bus mažesnis už vidutinį

Minėtą situaciją rajono vandens telkiniuose nupasakojo Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas Igor Osadčij. Tądien pranešėjas prognozavo, jog netrukus gali būti apsemtas ir kelias į Rusnę, ir jo prognozės pradėjo pildytis jau po pusės paros: per ketvirtadienio naktį Nemunas išsivalė nuo ledų, visi jie išėjo iki žiočių. Vakar ledu  buvo užkimštos ir Skirvytės, Šyšos upių žiotys.

Dėl ledų sangrūdos vandens lygis Atmatoje ties Rusne smarkiai šoktelėjo – naktį į ketvirtadienį net metru. Stichinė riba šioje vietoje yra 290 cm. Vakar anksti rytą vandens lygis siekė 317 cm, o apie 9 valandą – ir visus 337 cm. Prieš pietus apsemtame Rusnės kelyje automobilius jau teko kelti tralais.

Visoje Nemuno vagoje link Pagėgių vanduo tuo metu jau slūgo. O Minija šėlo ir toliau, – per ketvirtadienio naktį jos vandens lygis ties Kartena buvo pakilęs dar 14 cm.

Šiemet, pasak I.Osadčij, potvynis turėtų būti mažesnis už vidutinį, nes vandens pritekėjimas Nemuno aukštupyje ir iš Baltarusijos yra nedidelis. Tačiau jis gali užsitęsti, mat tolimesnės prognozės rodo, jog vasarį laukiama dvigubai daugiau kritulių nei daugiametė norma. O kadangi prognozuojama dar ir teigiama temperatūra, reiškia – tai bus lietus, kuris dar papildys vandens atsargas.

Tarnybos visada pasiruošusios

Visos rajono tarnybos ekstremaliems gamtos išbandymams pasiruošusios, nes nė vienai iš jų tie išbandymai nėra naujiena.

Klaipėdos regiono kelių Šilutės tarnybos viršininkas Algirdas Jakubauskas informavo, jog jau šešiuose keliuose yra apsemtų ruožų, o bendras tokių ruožų ilgis kas valandą kinta. Dabar jis siekia kelis kilometrus.

A.Jakubauskas sakė, jog kasmet užfiksuojama automobilių, kurie per apsemtą ruožą pirmyn ir atgal važinėja net kone kas valandą. Šiemet tokie automobiliai bus stebimi, informacija apie juos perduodama atitinkamoms institucijoms.

Techniką ir žmones ekstremaliai situacijai yra paruošę ir polderių prižiūrėtojai, ir Šilutės autobusų parko vadovai.

„Visada pasiruošę“, – raportavo Šilutės r. policijos komisariato ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovai.

Pastarieji jau aplankė kelias dešimtis užliejamoje teritorijoje esančių sodybų, įspėjo jų šeimininkus.

Reikia vyriausybės sprendimų

Klaipėdos apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vedėjas Stanislovas Kučinskas pastebėjo, kad šiemet ne šilutiškiai, o Klaipėdos rajono gyventojai pirmieji pajuto potvynio smūgį. Ties Priekule ledonešis apgadino pėsčiųjų tiltus. Kai kur situacija dėl į krantus lipančių ledų  buvo tokia grėsminga, kokios vietiniai gyventojai net nepamena.

Svečias Šilutės savivaldybės vadovams turėjo keletą pasiūlymų. Reikėtų numatyti vietą, į kurią būtų galima atvežti netikėtai evakuotus žmones, gal vertėtų potvynio metu ir pramoginę žvejybą apriboti, nes važinėjantys žvejai labai didina laukiančiųjų perkėlimo eilę ir kt.

Priekaištų šalies valdžiai turėjo ir Šilutės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis.

Anot jo, tokios ekstremalios situacijos Šilutės rajonui ir mūsų tarnyboms – ne naujiena, bet jau reikėtų peržiūrėti įstatymus, reglamentuojančius ekstremalią situaciją, būtina numatyti, kaip jos metu turi elgtis žmonės. Ypač neatsakingas ir kasmet valstybei nemažai atsieina „savižudžiais“ vadinamų žvejų elgesys, kai jie dėl kelių stintaičių lipančių ant ledo net tada, kai jis jau skyla. „Gal 15-20 metų vyksta diskusijos apie tai, kasmet skaičiuojama, kokias milžiniškas sumas visai valstybei kainuoja tas pramogaujančių žvejų gelbėjimas, tačiau konkrečių sprendimų vis nesulaukiame. Tokius žmones reikėtų bausti solidžiomis baudomis. Vienas susimokėtų, kiti jau pagalvotų“, – dėstė V.Pozingis, primindamas praėjusią savaitę vėl iškilusią problemą.     

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.