Savaitgalį pamaryje buvo tikras pavasaris: potvynio vandens gylis ant kelio į Rusnę vakare pasiekė net 41 cm, trūko tik vandens paukščių plasnojimo. Kelios žiemojančios gulbės neatstoja tų chorų, kurie paprastai per potvynį sveikina sodybas.
Nemuno vagoje telkėsi ledų sangrūdos, srovė kimšosi, vandens lygis kilo. Tik šeštadienio vakarą vanduo pradėjo slūgti ir vakar ryte jo lygis jau siekė tik 19 cm ir krito toliau. Pirmadienį automobiliai jau patys įveikė apsemtą kelio ruožą.
Penktadienį prireikė tralų
Sniegas savaitės viduryje visoje Lietuvoje ėmė tirpti staigiai ir tai penktadienį pajuto pamario gyventojai. Ledų sangrūdą Leitėje srovė pramušė tik penktadienio pavakare – galinga vandens masė ėmė lengviau judėti į marias.
Dieną išlindusi saulutė orą įšildė iki 6 laipsnių, laukuose atsivėrė bekraštės vandens platybės. Penktadienio rytą ant asfalto dangos buvo 22 centimetrai vandens. Į darbą ryte lengvaisiais automobiliais vykstantys Rusnės gyventojai jau nerizikavo – laukė tralų.
Iki pietų vanduo pakilo dar 3 cm, pavakary jo lygis pasiekė 35 cm, vakare – net 41 centimetrą. Pirmyn atgal burzgė keturi traktoriai, kurie kėlė lengvuosius automobilius per vandenį.
Potvynis netikėtų rūpesčių sukėlė ir sodybų šeimininkams. Virš kai kurių žvyrkelių buvo net 1,5 metro vandens. Rupkalvių kaimo gyventojai tokios gamtos kliūties jau nesiryžo įveikti net su traktoriumi. „Ledų kamštis Nemune susiformavo prieš porą savaičių, ties Leitės žiotimis“, – sakė vietos gyventojas Tomas. Pats savo automobilį jis jau prieš kurį laiką buvo palikęs pas draugą, gyvenantį aukštesnėje vietovėje.
Jeigu būtų palikęs savo kieme, nežinia, kaip būtų galėjęs kur nors išvažiuoti.
Žalgirių kaimo senbuvis Valteris Valenčius prie potvynio yra įpratęs, tačiau šįkart, sausio viduryje, staigi stichija jį privertė sukrusti. Brandaus amžiaus vyras puolė lopyti valtį, kad vėliau galėtų be vargo pasiekti tvartą – ten glaudžiasi kelios dešimtys ožkų.
Kaimynai nuo kiemų susirinko daiktus, kuriuos galėtų nunešti vandens tėkmė, gyvulius laikantys žmonės tvartuose formavo paaukštinimus, kad vanduo augintinių nepražudytų.
Gedo lengvieji, gelbėjo traktoriai
Skubiai įrengta autoperkėla nuo ankstaus penktadienio ryto dalį eismo problemų potvynio užlietoje krašto kelio Šilutė – Rusnė septintojo kilometro atkarpoje sumažino, bet visų išspręsti nepajėgė.
Vandens stichijos sąlygomis pagal saugumo reikalavimus organizuoti susisiekimą, kai potvynis kyla, plečiasi, gilina apsemto kelio ruožą, o transporto srautas intensyvus – vargu ar įmanoma. Juk automobiliai yra sausumos, ne vandens transporto priemonės.
Patvinusiame kelyje į Rusnę moteris paskandino automobilį. Tik pervažiavo per užlietą kelio atkarpą ir variklis užgeso. Teko kviestis techninės pagalbos automobilį iš Šilutės, jį bendrovės „Valitekas“ meistras užtempė ant tralo ir nugabeno į Šilutę, į autoservisą.
„Taip, dėl potvynio šita bėda, teks gedimą taisyti“, – paklausta, kas atsitiko, sakė automobilio savininkė.
Sugadintų šioje maudykloje mašinų – ne viena. „Ne pirmą kartą taip, bus jų dar daugiau“, – sakė meistras.
Hidrosmūgį gavo net autobusas. Penktadienį pačiame perkėlos viduryje į darbo dienos pabaigą įstrigo didžiulis Šilutės 
autobusų parko autobusas, pabandęs sava eiga įveikti 34 centimetrų vandens gylį ir nuvažiuoti į Rusnę.
Bet pariedėjo šis tuščias keleivinis transportas vandeniu gal keliasdešimt metrų, gavo hidrosmūgį, ir kaipmat vairuotojas susizgribo jungti atbulinę pavarą ir riedėti atgal į sausumą. Čia galutinai užgeso.
Nei apsisukti, nei šalikelėn pajudėti. Kaip bejėgiškumo paminklas sugedęs autobusas įstrigo ilgam viduryje važiuojamosios kelio dalies, ties centrine užlieto ruožo dalimi, ir stybsojo akivaizdžiu kliuviniu aplink manevruojantiems keliems traktoriams su ilgomis priekabomis.
Susidarė spūstis
Automobilių eilės abipus perkėlos nutįso ilgos, eismo saugumu besirūpinantys kelininkai galop nuėjo prie užgesusio autobuso, vyrai patūpčiojo aplink priekinius ratus, pasižvalgė po dugnu. Niekuo padėti vairuotojui neįstengė ir grįžo prie savo posto.
Nebuvo laiko laukti atomazgos, stebėti, kada nevažiuojantį autobusą kas nutemps iš užlieto kelio vidurio. O ir kam būtų įdomu kas ir kada nutempė autobusą šalin? Juk ne pirmas ir ne paskutinis automobilis, sugendantis vandeny. Bus dar daugiau – pavasaris ir potvynio atoslūgis dar toli.
Estakadą žada 20 metų
Šilutės rajono gyventojai, kuriems susisiekimas su Rusne per potvynius yra kasmet varganas, daug laiko, nervų, sveikatos ir pinigų automobilių gedimų šalinimui kainuojantis, yra stebėtinai kantrūs.
Potvynių užliejamoje kelio į Rusnę dalyje pastatyti estakadą prieš 7 metus žadėjo tuometinis susisiekimo ministras, o dabar – ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Gal pažadą užmiršo?
2007 m. rudenį jis Šilutėje su pavaldiniais pristatė estakados statybos galimybių studiją, kurioje buvo numatyti visų numatomų atlikti darbų terminai. Statybas baigti ketinta iki 2010 lapkričio 30 d.
Tie ketinimai tebeguli popieriuose. O nemokama automobilių maudykla, gadinanti žmonių, įstaigų, įmonių transporto priemones, šniokščia kaip šniokštusi visa jėga kasmet. Ir dar nežinia kiek metų taip bus.
Per du darbo pamario krašte dešimtmečius šių eilučių autorė pažadus statyti estakadą yra girdėjusi iš dešimčių aukšto rango politikų, bet realių polių iki šiol niekas šioje žemumoje nekala. Tik žada: gal kitąmet, po krizės… Taip – ir šiemet.
Keliautojai piktinasi: jei kas sumanytų prie atviro vandens sustoti ir nusiplauti savo automobilį, gamtosaugininkai tikrai prisistatytų ir išrašytų baudą. O kai vandens srovės, važiuojant per apsemtą kelią, automobilių korpusus ir apačias dabar visa jėga lieja – taršos šaltinio lyg nebuvę.
Deja, transporto maudynės šioje atkarpoje bus iki pat pavasario.
„Na ir kas, mes pripratę, kaip radom, taip ir paliksim, būta čia ko“, – užčiaupia žurnalistę vietiniai skeptikai. Jų, beje, taip pat – nemažai. Kitaip spaudimo politikai būtų neatlaikę, bent rimtą pralaidą per du dešimtmečius būtų surentę.
Supratę, kad valdžia per 25 metus tik imitavo rūpestį susisiekimo problemomis per potvynį, nei pralaidos, nei estakados užliejamame ruože nesurentė, rusniškiai dabar veikia pagal savo supratimą. Jau dvejus metus iš eilės nusikerta kuolus, pririša prie jų spalvotas gaires, išgręžia lede skyles, pamatuoja ledo storį ir sukala žymeklius išilgai trasos ledo laukais tarp Šilutės ir Rusnės.
Žada atšalimą
Šeštadienį potvynis šiek tiek atslūgo – vanduo Nemuno žemupyje nekilo. Vakarop virš kelio į Rusnę buvo 28 cm vandens, pirmadienį nuslūgo iki 19 cm. Eismas leidžiamas.
Sinoptikai pranašauja atšalimą, tad visi dabar pamario kraštą ir jo kelius užlieję vandenys, tikėtina, taps ledo laukais. Jais, jei bus pakankamai tvirti, pėsčiomis iš apsemtų sodybų eis žmonės, rizikuodami įlūžti. Žinoma, per ledą ir mašinos pajudės.