Neįtikėtinai staigiai pradėjęs Pamarį semti pavasarinis potvynis lygiai taip pat staiga suskubo slūgti: vanduo upėse krenta po keliasdešimt centimetrų ir net po pusmetrį per parą, ant kelio į Rusnę vakar, kovo 2-osios rytą, jo bebuvo 35 cm.
Vanduo staiga pradėjo slūgti
Šiųmečio potvynio pradžia buvo paskutinis vasario savaitgalis, kai vos per 3 paras ant kelio į Rusnę vandens gylis pasiekė 65 cm.
Tokiame lygyje išsilaikęs kelias paras, jau trečiadienio, kovo 1-osios rytą vanduo buvo nuslūgęs iki pusmetrio, o vakar ryte jo bebuvo 35 cm. Apsemto ruožo ilgis – 420 metrų.
Tokios staigios permainos priežastis – iš Atmatos išnešti ledai, kurie judėti pradėjo dar rusniškiams švenčiant Užgavėnes – sekmadienį. Salos gyventojai sako, kad šiemet pamatyti ledonešio Atmatoje jiems net nepavyko, mat ledai buvo išnešti per naktį.
Tuomet pradėjo slūgti ir visų krašto upių vandens lygis. Savivaldybės viešųjų paslaugų skyriaus specialistas Arvydas Gorodeckas sako, kad per parą iki ketvirtadienio ryto Nemunas ties Šilininkais nuslūgo net 60-čia cm, ties Rusne jo lygis krito 14 cm. Per Šilutę tekanti Šyša per tą patį laiką nuslūgo 22 cm, o Leitė ties Kūlynais – kiek daugiau nei pusmetriu.
Piktinosi ir laidotuvininkai, ir laukiantieji
Šios savaitės pradžioje rusniškiams teko Amžinybėn palydėti vienos senos savo bendruomenės šeimos atstovą. Tad ir lydintieji, ir laukiantieji prie perkėlos, kaip ir reikėjo tikėtis, susidūrė su papildomais sunkumais.
Nemenkoje eilutėje galimybės persikelti per apsemtą ruožą laukiantys namo grįžtantys rusniškiai nesidžiaugė, kai jiems teko praleisti keliolikos laidotuvininkų automobilių eilę. Tačiau nieko nepadarysi – laukti teko.
Piktinosi ir laidotuvių dalyviai. Ne vienas, iš toliau atvykęs velionio giminaitis stebėjosi, kai savo akimis pamatė rusniškių kasdienybę.
„Negi taip čia gyvenantieji ir vargsta visą amžių?“, – klausinėjo vieni kitų, prisimindami ir kelių dešimtmečių valdžių pažadus pastatyti estakadą.
„Potvynių metu mes negalime nei gimti, nei mirti, nei sirgti“, – pasakojo žurnalistams Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.
Evakuotis nenorėjo niekas
Šilutės rajono potvynių apsemiamoje zonoje šių metų pradžioje stovėjo 155 sodybos, kuriose gyveno 339 žmonės. Pasak A.Gorodecko, šiuo metu privažiavimas įprastinėmis transporto priemonėmis atkirstas į 14 sodybų, kurios stovi šešiuose kaimuose. Jose gyvena 24 žmonės, tarp jų yra viena nėščia moteris. Nei gelbėtojų, nei Savivaldybės pagalbos niekas iš jų neprašė.
Tačiau apsemtoje teritorijoje yra ir tokių sodybų, kuriose negyvena nė vienas žmogus, jos pasitinka užkaltais langais.
Šių metų pradžioje visos užliejamos zonos seniūnijos rengė gyventojų apklausas ir domėjosi, ar yra norinčių potvynio metui evakuotis iš savo namų. Tokių žmonių neatsirado.