Pradedama informacinė kampanija „Atpažink sukčių“

Finansinių sukčių aktyvumas smarkiai išaugo – masinių atakų sulaukta prisidengiant bankų, siuntų gabenimo tarnybų, prekybos platformų vardais.

Lietuvos bankų asociacija ir 20 finansų įmonių, su Lietuvos policija, Lietuvos banku ir kitais partneriais pradeda informacinę kampaniją „Atpažink sukčių“. Jos tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į apgavikų dažniausiai pasitelkiamas kaukes.

„Bendradarbiaudami su finansų ir policijos ekspertais išskyrėme scenarijus, kuriuos sukčiai pasitelkia, jiems būdingas frazes ir pažadus. Jų pagrindu sukurti radijo bei TV klipai atskleidžia, kad, susidūrus su sukčiais ne iškart suprasi, su kuo turi reikalų. Tik neskubėdamas reaguoti gali iš pavienių ženklų pažinti, kad bendrauji ne su tuo, kuo asmuo prisistato“, – sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

„Finansiniai sukčiai taiko įvairius psichologinio spaudimo metodus bei naujas technologijas. Tad sudaryti jų aukos portretą – sudėtinga užduotis, mat patys sukčiai turi įvairių kaukių. Budrumas ir apdairumas šiandien svarbus kiekvienam mūsų“, – akcentavo Lietuvos policijos atstovas Arūnas Paulauskas.

Statistika rodo, kad 2022-ųjų II ketvirtį incidentų skaičius, lyginant su pirmuoju, išaugo daugiau nei du kartus. Išviliota ir beveik dvigubai daugiau pinigų: gyventojai sukčiams pervedė apie 4 mln. eurų (I ketvirtį – per 2 mln.), užfiksuoti iš viso 2454 incidentai (I ketvirtį – 1056).

Beveik 780 tūkst. eurų buvo sustabdyta bankų pastangomis, kilus įtarimų dėl klientų operacijų. Per 3 mėnesius žmonėms ir įmonėms grąžinta 776 tūkst. eurų, kurie buvo jau iškeliavę iš kliento banko – tai bendro teisėsaugos ir bankų darbo rezultatas.

Dažniausiai sukčiai skambina, rašo trumpąsias žinutes ar elektroninius laiškus. Apsimeta teisėsauga, bankų tarnautojais, investicijų brokeriais, bendrovių vadovais ar verslo partneriais, imasi ir pažinčių internetu. Aukų ieško ir skelbimų portaluose – siūlo įsigyti prekę ir pateikia fiktyvias nuorodas į svetainę.

Ryškiausia pastarojo laiko tendencija – per II ketvirtį 4 kartus padaugėjo „fišingo“ atvejų, kai siunčiama suklastota SMS žinutė arba laiškas, primenantis banko ar kitų institucijų pranešimus, siekiant gauti banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan. Tokių apgavysčių fiksuota daugiau kaip 1500, jos sudarė daugiau kaip 60 proc. visų incidentų. Taip iš žmonių išviliota per 1 mln. eurų.

Pernai šalies gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai sudarė 10,2 mln. eurų, užpernai – 4,8 mln. eurų.
Specialistai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti nuorodų, kurias siunčia nepažįstami asmenys, nereaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas.

Sukčiai naudoja nuorodas, kurios primena oficialias bankų ar kitų paslaugų teikėjų svetaines, tad ekspertai kviečia naudotis tik oficialiais interneto puslapiais, pirkti patikrintose el. prekybos vietose. Patariama neskubėti priimti sprendimų, nesivadovauti nepažįstamųjų patarimais – turint daugiau laiko dažnai kyla daugiau klausimų, kurie galbūt padės išvengti sukčių pinklių.