Jau baigėsi kovas ir atkeliavo Velykų, sulatekio, karvelinio arba mildvynio mėnuo – balandis. Kovo 25 dieną, šeštadieninė Lietuvininkų tarmės mokyklėlė virto etno dirbtuvėlėmis. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė papasakojo apie senuosius mūsų krašto papročius, o Švėkšnos muziejininkė Monika Žąsytienė pamokė pasigaminti pavasario pranašus Velykius, vaikų dar vadinamus „oliziukais“.
Vaikus atneša ne tik gandrai
Kovo 25-oji nuo seno žinoma kaip Gandrinės arba gyvačių, bičių atbudimo diena, šiltojo pusmečio pradžia.
Anot I.Skablauskaitės, senovėje Gandrinės galėjo būti naujų metų pradžia. Gandrinių rytą mamos turėdavo anksti atsikelti ir prikepti riestainių, kitų kepinių. Tikėta, kad kuo anksčiau atsikelsi per Gandrines, tuo bus geriau, nugara neskaudės. Šią dieną taip pat nebūdavo galima sunkių darbų dirbti, nieko šluoti ir valyti.
Gandras mūsų tautosakoje – magiškas, stebuklingas paukštis, apipintas įvairiausiomis legendomis. Jeigu esate gimę nuo kovo 25 iki rugpjūčio 24 dienos, tai reiškia jus tikrai atnešė gandras. Jeigu ne, tai tikriausiai jus rado kopūstuose, išėmė iš upelio arba… atnešė varna.
Jokiu būdu negalima gandro mušti ar gąsdinti, nes tikėta, kad gandrais tapo kažkada gyvenę žmonės.
Sako, kad pirmieji gandrai šiemet į Lietuvą parskrido kovo 3-4 dienomis, bet jeigu dar nespėjote šių raudonsnapių sparnuočių pamatyti, įsiminkite šiuos dalykus:
* jei pirmą kartą pamatote skrendantį gandrą, tai reiškia ir patys visur skrajosite, lakstysite, metai bus judrūs;
* jeigu gandras tupi lizde, tai reiškia vietoje tupėsite ir jūs;
* vaikams, pamačiusiems gandrą, reikia apsiversti kūlio – tada metai bus sėkmingi;
* bus labai gerai, jeigu gandrą pamatysite dešiniąja akimi.
Per Gandrines atbunda ir pati baisiausia gyvatė, kuri turi didelę gražią karūną. Sako, kas pavogtų tą karūną iš jos, tas būtų stebukladarys. Jam reikėtų užsidėjus tą karūną tris kartus rankomis suploti, ir visi pasaulio stebuklai jam po kojom klosis ir į rankas atbildės.
Šiuo laiku, kol pumpurai dar neišsprogo, iš medžių galima gauti sulos – Mildvynio. Anot I.Skablauskaitės, tai yra vitaminų vitaminas. Išgėręs sulos gali kaip laumės įgyti tiek jėgų, kad galėsi nuskristi ant šluotos iki Rambyno kalno…
Balandžio pamokymai
Balandžio mėnesio pavadinimas kilęs iš žolės balandos, kuri gerina virškinimą, stipriną organizmą. Vaistams iškart po žydėjimo pjaunamos šviežios arba sudžiūvusios balandos viršūnėlės ir žolė.
Balandžio pamokymai iš 1922 metų Prūsų Lietuvos Kalendros (jų reikia laikytis nuo dabar ir visą balandį).
Tikėta, kad jei pavasarį atliksi dieną – rudenį būsi atlikęs savaitę.
Taigi:
Jei pradedi darbą, dirbk ne dėl garbės,
Nežiūrėk, ką žmonės plepės ir kalbės,
Bet dirbk dėlei savo žmonijos visos.
Tik už tokį darbą visi pagodos.
Pavasario pranašą Velykį galite pasigaminti ir namuose
Jums reikės: pėdkelnių, smulkių pjuvenų, žolės sėklų, dekoravimo detalių (akyčių, kaspinėlių, filco – dekoratyvinės medžiagos lakštų, medžiagos gabalėlių, dekoratyvinės pūkuotos vielutės ar pan.), karštų klijų akytėms ir kitoms detalėms priklijuoti.
Atsikirpkite dalį pėdkelnių „kojos“ – su pėda arba be pėdos. Jei nėra pėdos, tada vieną galą atkirptos „kojos“ užriškite mazgu (galite jį paslėpti „kojos“ viduje.
Pro kiaurą atkirptos „kojos“ galą į vidų tampriai prikiškite smulkių sudrėkintų pjuvenų. „Kraunam, kraunam, tada padaužom į stalą, patrombuojam, paspaudžiam ir vėl kraunam. Kuo kiečiau, tuo geriau“, – mokė M.Žąsytienė.
Kai prikrausite iki norimo kiekio, tada formuokite ausytes ir nosį: sugnybkite kojinės išorėje reikiamą pjuvenų kiekį ir jį užriškite gumyte ar siūlu.
Suformavus nosį ir ausis, atsargiai ant viršugalvio pjuvenų užbarstykite žolės sėklų. Pjuvenų daug nejudinkite, kad sėklos nenubyrėtų kur nors ant veido, ir užriškite antrą atkirptos pėdkelnių „kojos“ galą.
Iš antrojo mazgo galite suformuoti kasytę, plaukus.
Jei Velykį („oliziuką“) darote iš pėdkelnių dalies su pėda, tai galite pirštų siūlę panaudoti kaip šypseną, tada nereikės papildomai klijuoti burnos.
„Oliziuką“ padėkite ant lėkštelės ir laistykite (geriausia purkšti) kiekvieną dieną.
Žolytė išdygsta maždaug po savaitės. Tad jei kas nors norite spėti Velykį apželdinti Velykoms, tai darykite kuo greičiau, kad žolytė spėtų ne tik išdygti, bet ir šiek tiek paaugti.