Praėjęs rugpjūtis – šilčiausias pasaulyje, bet rugpjūtį Lietuvoje buvo net… šalčių

Kuo išskirtinis šiemet buvo rugpjūtis, dalijasi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistai ir ES programos „Copernicus“ klimato kaitos tarnyba. 

Vidutiniškai Lietuvoje per rugpjūtį iškrito 92 mm kritulių – 118 % mėnesio normos. Vakarų Lietuvoje viršyta ir pusantro mėnesio kritulių norma. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekė 4–5 kartus. Daugiausia prilijo Mažeikiuose – 184,9 mm (234 % rugpjūčio normos); Šilutėje – 150,2 mm (169 %); Šilalės r. – 147,4 mm (164 %); Kretingoje – 142,8 mm (149 %). Pirmosiomis rugsėjo dienomis irgi daugiausia lijo vakariniuose rajonuose.

Prieš 60 metų, 1966 m. rugpjūčio 30 d. rytą, buvo išmatuota pati žemiausia viso rugpjūčio temperatūra – Varėnoje atšalo iki -2,9 °C, o dirvos paviršiuje buvo dar šalčiau. Rugpjūčio 29-oji irgi buvo vėsi – vos 13–16 laipsnių. Tos dienos priminė rudenį.

Praėjęs mėnuo buvo ir šilčiausias rugpjūtis pasaulyje nuo stebėjimų pradžios – vidutinė oro temperatūra siekė 16,96 laipsnio C. Rugpjūtį ir pasaulio vandenynai pasiekė šilumos rekordą: vidutinė jūros paviršiaus temperatūra siekė 21,07 laipsnio – viršytas ankstesnis 20,98 laipsnio 2023 m. rugpjūčio rekordas.

Tai buvo ne tik karščiausias rugpjūtis, bet ir karščiausias kada nors užregistruotas mėnuo: pasaulinė temperatūra buvo 1,65 laipsnio aukštesnė už priešindustrinio laikotarpio lygį.

Šilčiausia rugsėjo 1-oji ir visas rugsėjis registruotas 2015 m. Druskininkuose, kai įkaito  iki 35,1 °C. Labai šilta ši diena buvo ir 1992 m., kai Lietuvoje sušilo virš 30 °C.

Šalčiausia rugsėjo 1-oji fiksuota 1998 m. Šilalės r., čia ryte atšalo iki +0,1 °C. Labai vėsi ši diena buvo ir 2008 m. Šilutėje – atvėso iki +0,6 °C. O šiemet rugsėjo 1-ąją Pamaryje ir palijo, ir perkūnija nugriaudėjo.