Prakiurusį vamzdį padeda aptikti televizija

vandentvarkaGegužės 5 dieną profesinę šventę minintys vandentvarkos sektoriaus darbuotojai juokauja, kad vamzdžiai juos ne tik girdo, bet ir peni. Daugiau nei penkis šimtus metų, o būtent tiek metų skaičiuoja mūsų sostinės centralizuotos  geriamojo vandens tiekimo sistemos, vandentiekininkai suka galvas, kokios konstrukcijos vamzdžius naudoti, kad eksploatacijos kaina ir sąskaitos gyventojams būtų mažiausios.

„Vamzdynai, kuriais gyventojus pasiekia vanduo, yra bene svarbiausias mūsų ūkio inžinerinis elementas. Siekdami išvengti avarijų, tiekimo sutrikimų nuolat atnaujiname vamzdyną, kuris per penkis šimtus metų smarkiai kito“, – teigia Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius.

Dr. Ramunės Albrektienės teigimu, Lietuvos gyventojai vartoja tik požeminį vandenį, o jis palyginti su paviršiniu, yra nepalyginamai geresnės kokybės – saugus, prisotintas naudingų mineralinių medžiagų ir apsaugotas nuo mikrobiologinės taršos.

Geriamasis vanduo, tekantis iš čiaupo, yra sveikas ir atitinkantis kokybės bei saugumo reikalavimus. Tuo tarpu pasaulio gyventojai kenčia nuo geriamojo vandens stygiaus, užterštumo, ligų, kurių paplitimą nulemia su vandeniu susijusios problemos.

Beje,  iš viso Žemėje esančio vandens kiekio tik 2,5 proc. sudaro gėlas vanduo. Iš šių 2,5 proc. – 70 proc. vandens yra įšalę ledynuose ir tik apie 30 proc. vandens sudaro požeminis vanduo.  

Statistika taip pat byloja, kad 1 iš 9 žmonių pasaulyje neturi prieigos prie saugaus ir švaraus geriamojo vandens. 3,3 mln. žmonių pasaulyje miršta nuo užteršto vandens. Besivystančiose šalyse keturi penktadaliai ligų yra susijusios su prastomis sanitarinėmis sąlygomis bei bloga vandens kokybe. Tose šalyse moterys kasdien turi nueiti apie 6 km. iki vandens šaltinio ir jų kasdieninė našta sveria apie 20 kilogramų.

LVTA vadovo teigimu, šie lyginimai akivaizdžiai byloja kokį didžiulį turtą – gėlą požeminį vandenį turi Lietuva.

B. Miežutavičiaus teigimu, šiais laikais modernios technologijos palengvina vandentiekininkų darbą. Šalies vandentvarkos įmonės plačiai taiko  TV diagnostikos technologijas, kai specialiomis televizinėmis kameromis vamzdynai filmuojami iš vidaus. Iš gautos  filmuotos informacijos galima spręsti apie tinklų patikimumą,  tiksliau planuoti  atstatymo ar remonto darbus.

Tai mažina remonto darbų sąnaudas, o taip pat gerina atliekamų požeminių darbų kokybę.   TV diagnostikos technologijos taikomos ir planuojant   savitakinių  nuotekų ar lietaus tinklų plovimo darbus. Turint filmuotus kadrus palengvėja ir požeminių „robotų“ darbas, didėja   tinklų pralaidumas. Šie darbai neabejotinai priskiriami Aplinką  tausojančių darbų kategorijai ir yra gyvybiškai svarbūs kiekvienam iš mūsų.

Šalies vandentiekininkai prižiūri 13 tūkst. kilometrų vandentiekio tinklų , tai yra, kiek daugiau nei pusės Žemės rutulio skersmuo. Vandentvarkos įmonės valdo apie 9 tūkst. kilometrų nuotekų tinklų, apie 2 tūkst. vandentiekio ir kanalizacijos sistemų, prie kurių prijungta daugiau nei 70 proc. Lietuvos gyventojų.

Gegužės 5 dieną profesinę šventę minintys vandentvarkos sektoriaus darbuotojai juokauja, kad vamzdžiai juos ne tik girdo, bet ir peni. Daugiau nei penkis šimtus metų, o būtent tiek metų skaičiuoja mūsų sostinės centralizuotos  geriamojo vandens tiekimo sistemos, vandentiekininkai suka galvas, kokios konstrukcijos vamzdžius naudoti, kad eksploatacijos kaina ir sąskaitos gyventojams būtų mažiausios.

„Vamzdynai, kuriais gyventojus pasiekia vanduo, yra bene svarbiausias mūsų ūkio inžinerinis elementas. Siekdami išvengti avarijų, tiekimo sutrikimų nuolat atnaujiname vamzdyną, kuris per penkis šimtus metų smarkiai kito“, – teigia Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius.

Dr. Ramunės Albrektienės teigimu, Lietuvos gyventojai vartoja tik požeminį vandenį, o jis palyginti su paviršiniu, yra nepalyginamai geresnės kokybės – saugus, prisotintas naudingų mineralinių medžiagų ir apsaugotas nuo mikrobiologinės taršos.

Geriamasis vanduo, tekantis iš čiaupo, yra sveikas ir atitinkantis kokybės bei saugumo reikalavimus. Tuo tarpu pasaulio gyventojai kenčia nuo geriamojo vandens stygiaus, užterštumo, ligų, kurių paplitimą nulemia su vandeniu susijusios problemos.

Beje,  iš viso Žemėje esančio vandens kiekio tik 2,5 proc. sudaro gėlas vanduo. Iš šių 2,5 proc. – 70 proc. vandens yra įšalę ledynuose ir tik apie 30 proc. vandens sudaro požeminis vanduo.  

Statistika taip pat byloja, kad 1 iš 9 žmonių pasaulyje neturi prieigos prie saugaus ir švaraus geriamojo vandens. 3,3 mln. žmonių pasaulyje miršta nuo užteršto vandens. Besivystančiose šalyse keturi penktadaliai ligų yra susijusios su prastomis sanitarinėmis sąlygomis bei bloga vandens kokybe. Tose šalyse moterys kasdien turi nueiti apie 6 km. iki vandens šaltinio ir jų kasdieninė našta sveria apie 20 kilogramų.

LVTA vadovo teigimu, šie lyginimai akivaizdžiai byloja kokį didžiulį turtą – gėlą požeminį vandenį turi Lietuva.

B. Miežutavičiaus teigimu, šiais laikais modernios technologijos palengvina vandentiekininkų darbą. Šalies vandentvarkos įmonės plačiai taiko  TV diagnostikos technologijas, kai specialiomis televizinėmis kameromis vamzdynai filmuojami iš vidaus. Iš gautos  filmuotos informacijos galima spręsti apie tinklų patikimumą,  tiksliau planuoti  atstatymo ar remonto darbus.

Tai mažina remonto darbų sąnaudas, o taip pat gerina atliekamų požeminių darbų kokybę.   TV diagnostikos technologijos taikomos ir planuojant   savitakinių  nuotekų ar lietaus tinklų plovimo darbus. Turint filmuotus kadrus palengvėja ir požeminių „robotų“ darbas, didėja   tinklų pralaidumas. Šie darbai neabejotinai priskiriami Aplinką  tausojančių darbų kategorijai ir yra gyvybiškai svarbūs kiekvienam iš mūsų.

Šalies vandentiekininkai prižiūri 13 tūkst. kilometrų vandentiekio tinklų , tai yra, kiek daugiau nei pusės Žemės rutulio skersmuo. Vandentvarkos įmonės valdo apie 9 tūkst. kilometrų nuotekų tinklų, apie 2 tūkst. vandentiekio ir kanalizacijos sistemų, prie kurių prijungta daugiau nei 70 proc. Lietuvos gyventojų.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.