Prancūzijos Rivjera Lietuvoje, priglaudusi Mirties slėnį ir ilgiausią kabamąjį tiltą

 

101320060-049c9f2b-62f1-42be-b015-91835e526f53Nereikia būti istoriku, kad suprastumėte ir įvertintumėte pamario krašto architektūros unikalumą. Esate įsitikinę, kad apie Lietuvą jau žinote viską? Griaukite mitus ir keliaukite po Mažąją Lietuvą!

Nuo pat pirmųjų mūsų eros amžių Klaipėdos krašte įsikūrė kuršiai. Visi istoriniai laikotarpiai ir visos valdžios čia paliko savo pėdsaką, bet iki šių dienų labiausiai pastebimas – prūsų ir vokiečių palikimas. Kaip tik todėl šiais metais kviečiame planuoti kelionių maršrutus į Klaipėdos pamario regioną.

Pažintį su autentiškais Klaipėdos krašto architektūros paminklais geriausia pradėti Lankupių kaime. Įspūdingas kraštovaizdis atsiveria nuo dešiniojo Minijos kranto, prie pat Karaliaus Vilhelmo kanalo. Kadaise Vilhelmo kanalu laivai gabeno prekes, o šiandien čia šurmuliuoja vandens turizmo ir pramoginės žvejybos mėgėjai.

Prieš kelerius metus atidaryti Drevernos ir Lankupių šliuzai. Atšilus orams jau galima sukti ratą iš Kuršių marių per Drevernos upę, Vilhelmo kanalą, Minijos upę į Krokų įlanką, Uostadvarį, netgi Kniaupo įlanką ir vėl grįžti Kuršių mariomis. Jūs galite plaukti baidarėmis, valtimis su elektriniais varikliais – kelionė Karaliaus Vilhelmo kanalu saugi, suteikia daug teigiamų emocijų.

Čia pat dar XX amžiaus pradžioje statytas kabamasis tiltas per Miniją, jungiantis Lankupių kaimą ir Šilutės apylinkes. Pėstiesiems skirtas 130 metrų ilgio tiltas – ilgiausias tokio tipo tiltas Lietuvoje, kuriuo ir šiandien mielai vaikščioja smalsūs turistai. Šis tiltas yra įtrauktas į Lietuvos rekordų sąrašą.

Nuo tilto galima gėrėtis nuostabiais Minijos ir jos pakrančių vaizdais. Kanalo pradžioje įrengtas Lankupių šliuzas – Lietuvos technikos paminklas. Šį įrenginį, kadaise skirtą laivams plukdyti iš vieno vandens telkinio į kitą ir padėjusį sureguliuoti skirtingus vandens lygius, šiandien dažnai fotografuoja turistai.

Viliaus Karaliaus keliais

Pavaikščiojus Lankupiuose galima sukti šiauriau ir automobiliu per penkiolika minučių pasiekti senąjį Drevernos žvejų kaimą. Drevernos įžymybė – originalios ir puošnios vėtrungės.

Ne veltui Drevernos žvejų vardą išgarsino nagingas Kuršmarių laivų statytojas Jonas Gižas. Jo rankų darbo vaisiai – ne tik mažesnės valtys, kurėnai, bet ir didžiausi lietuviški prekybos laivai – vytinės. Laivadirbio palikimas gyvas iki šių dienų. Prieš aštuonerius metus J. Gižo etnografinė sodyba buvo rekonstruota, čia įkurtas muziejus. Meistro dukters Evos dėka šiandien lankytojai gali apžiūrėti daug autentiškų, šeimai priklausiusių daiktų, pasakojančių apie nagingo žmogaus šeimos gyvenimą.

Išėję iš muziejaus neaplenkite ir Drevernos kapinaičių. Čia dėmesį patrauks išsaugoti senųjų lietuvininkų antkapiniai paminklai – krikštai – ir Gižų šeimos kapas su antkapyje įspaustu senovinio Kuršmarių žvejų laivo, vadinamo kurėnu, kontūru. Jei norite nusikelti 200 metų atgal ir pamatyti, kaip senovėje mariomis ir upėmis keliavo tų laikų prekeiviai ir žvejai, išsinuomokite istorinį laivą „Dreverna“. Jūsų laukia pasiplaukiojimas Kuršių mariomis.

Senovinis burinis kuršių laivas, vadinamas reisine, atkurtas pagal autentiškus brėžinius. Tai vienintelis tokio tipo laivas Lietuvoje. Jame organizuojama 4 valandų edukacinė programa „ŽUVIES KELIAS“.

Iš Drevernos galima traukti į Priekulės rajone įsikūrusį Klišių kaimą ir jame aplankyti Gelžių sodybą. Autentiška XIX a. sodyba mena senus laikus. Tokie namai – stubos – buvo paplitę turtingų ūkininkų-žvejų sodybose.

Mažojoje Lietuvoje stubos gana retos, todėl 1853 metais statyta etnografinė Gelžių sodyba tikrai verta dėmesio. Akylesni kino mėgėjai atpažins, kad prieš trisdešimt metų čia buvo kuriamas filmas „Vilius Karalius“.

Daugiau apie tai skaitykite lrytas.lt straipsnyje „Prancūzijos Rivjera Lietuvoje, priglaudusi Mirties slėnį ir ilgiausią kabamąjį tiltą“.