Pernai akcijos „Garažiukas“ metu patikrinta 287 ūkio subjektai ir 720 fizinių asmenų. Nustatyti 404 pažeidimai, skirta 65 privalomieji nurodymai. Dažniausi pažeidimai – aplinkos užteršimas, atliekų deginimas, apskaitos nevykdymas, ženklinimo reikalavimų nesilaikymas.
Per antrą akcijos etapą, aplinkosaugininkai dėmesį kreips į asmenis, garažų bendrijose, pavieniuose garažuose, ūkiniuose pastatuose, angaruose ir gamybinėse patalpose vykdančius transporto priemonių techninę priežiūrą, remontuojančius ir ardančius eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP). Ypatingas dėmesys bus kreipiamas į tuos, kurie tuo užsiima nelegaliai. Bus tikrinama, ar šias priemones surenkantys, apdorojantys asmenys turi TIPK ar Taršos leidimą, kuriame nurodytos ENTP surinkimo ir apdorojimo sąlygos, atliekų laikymo ir išrinkimo vietos.
„Visiems, kurie užsiima transporto priemonių priežiūra, remontu ar ardymu, norisi priminti, kad tokia veikla turi kuo mažiau kenkti aplinkai. Akcijos tikslas ne bausti, o skatinti veiklą vykdyti neteršiant aplinkos“, – sako Aplinkos kokybės departamento atstovas Paulius Rutkauskas. Pasak jo, svarbu, kad atliekomis nebūtų atsikratoma bet kur, ypač gamtoje, nes netinkamas atliekų šalinimo būdas kenkia ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai.
Akcija „Garažiukas“ siekiama informuoti veiklos vykdytojus apie sutarčių sudarymo su teisėtais, skaidriai veikiančiais atliekų tvarkytojais, svarbą.
Aplinkosaugininkai tikrins, ar ENTP veikla vykdoma tik negyvenamosiose patalpose. Kai dirbama lauke, svarbu užtikrinti, kad teršalai nesusigertų į žemės paviršių. Bus tikrinamos patalpos, kuriose ardomi automobiliai, nutekėjusių skysčių surinkimo ir tvarkymo sistemos, kreipiamas dėmesys, ar asmenys turi sutartis su atliekų tvarkytojais. Bus tikrinama, ar, prieš priimant ardyti nebetinkamą naudoti automobilį, patikrinama informacija, ar automobilis nėra įkeistas, areštuotas ir kt.
Pareigūnai tikrins ir autoservisų patalpas: ar jos atitinka reikalavimus, ar yra priemonės išsiliejusiems pavojingiems skysčiams neutralizuoti, ar tinkamai laikomos atliekos, ar jų ne per daug sukaupta. Svarbu, kad autoserviso savininkas būtų sudaręs sutartis su atliekų tvarkytojais. Bus tikrinama, kokie dažai, lakai ir gruntai naudojami pakartotiniam dažymui, ar reikalavimų laikomasi servisuose, kuriuose remontuojamos kondicionavimo sistemos, ar autoserviso savininkas, remontuojantis detales, darančias įtaką išmetamųjų dujų kokybei, turi dujų matavimo prietaisą su galiojančiu patikros sertifikatu.
Įmonės, kurių veikloje susidaro pavojingos ir nepavojingos atliekos (išskyrus numatytas išimtis) turi atliekų susidarymo apskaitą vesti Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS).
Užsiimant ENTP ardymo veikla neturint leidimo arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, fiziniams asmenims gresia bauda nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 300 iki 1700 eurų, kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1150 eurų.
Juridiniams asmenims vykdant ENTP ardymo veiklą neturint leidimo numatyta bauda nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų. Vykdant ENTP ardymo veiklą pažeidžiant leidimo sąlygas, juridiniams asmenims gresia bauda nuo 1000 – 2000 eurų. Už atliekų tvarkymo pažeidimus fiziniams asmenims taikoma atsakomybė nuo įspėjimo iki 4100 eurų. Juridiniams asmenims, perdavusiems pavojingas atliekas nelegaliems atliekų tvarkytojams, gresia bauda nuo 150 iki 55 tūkst. eurų, o atliekų apskaitos pažeidimai gali užtraukti baudą nuo 150 iki 1400 eurų.