„Vienoje grupėje esančios veislės gali labai skirtis žydėjimo laiku: pavyzdžiui, vienos Coronet grupės tulpytės jau pradeda žydėti, o kitos dar žalios. Tai svarbu žinoti planuojant gėlynus“, – sako vyr. botaninių kolekcijų kuratorė Rita Maršelienė.
Žydėjimo laikui įtakos turi netgi veislės kilmės šalis! Rita prisimena, kaip kartą veislės „Spryng Break“ svogūnėlių buvo gauta iš Anglijos ir iš Olandijos. Pavasarį angliškieji pražydo pora savaičių anksčiau už olandiškuosius. Manoma, kad tai, kaip tulpė augo prieš tai, atsiliepia jos kitų metų ankstyvumui. Metus pagyvenę Lietuvoje, šie svogūnėliai žydėjo vienu metu.
Ekspozicijoje galima grožėtis ir kitais pavasariniais augalais: nuo margučių, vilkdalgių iki eritronių ar česnakų, tik jų žiedų dar teks palaukti.
„Pas mus atvažiuoja žmonės pasižiūrėti tulpių įvairovės. Tai galimybė vienoje vietoje matyti visų grupių tulpių veisles, stebėti jų žydėjimo laikus, derinius, išsirinkti savo favorites. Šiemet turėsime bent keletą naujų, mūsų sode niekada neeksponuotų ar seniai išnykusių veislių“, – sako R. Maršelienė.
Tulpių dekoratyvumui ir atsparumui įtakos turi oro sąlygos, dirva, į tulpes kėsinasi ligos ir įvairūs smaližiai – nuo grambuolių lervų iki pelių.
Atrodo, kad tulpės Botanikos sode yra vienas gardžiausių užkandžių įvairiems gyvūnams: stirnas iš sodo iškeldinus, pasmaguriauti jomis kartais bando kiškiai. O didžiausios žalos buvo pridariusios pelės, gerokai apnaikinusios kai kurias veisles, tad šiemet pasitelkti graužikų kontrolės metodai. „Dar liko varnos, bet joms įdomios ne tulpės, o jų etiketės – ypač mažosios, įkištos į dirvą: paukščiai jas ištraukinėja, išnešioja ir išmėto“, – sako specialistė.
Pasigrožėti tulpių žydėjimu VDU Botanikos sode Kaune galima kasdien, nuo 9 iki 20 val.
Botanikos sodo ir BNS inf.