Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA specialistų pastebėjimu, įsibėgėjant vasarai, daugėja žmonių, susidomėjusiu draudimu nuo įvairių ligų, tarp jų ir erkių sukeliamo erkinio encefalito.
Draudimas, kainuojantis dviženkles sumas itin aktualus gamtos mėgėjams – grybautojams, uogautojams, žvejams bei ekologiškų produktų mėgėjams, besimėgaujantiems ūkininkų parduodamu termiškai neapdorotu karvės pienu.Erkinio encefalito susirgimo atvejų daugėja: pernai šia liga Lietuvoje užsikrėtė 495 asmenys, 2011-aisiais – 365. 2012 metų liepos-rugpjūčio mėnesiais BTA fiksavo 10 erkinio encefalito draudiminių atvejų tarp 38-53 amžiaus žmonių.
„Nenuostabu, kad sparčiai populiarėja skiepai nuo erkinio encefalito. Turėjome tragišką iliustratyvų atvejį, kai vyras, ne dėl nelaimingo atsitikimo ar įvykio, bet tiesiog, pasigavęs erkinį encefalitą vaikščiodamas parke, visam gyvenimui atsidūrė invalido vežimėlyje.
Šiuo metu jis negali pasirūpinti ne tik savo šeima, bet ir savimi. Taip atsitinka todėl, kad Lietuva yra endeminė erkinio encefalito šalis, todėl užsikrėsti galima bet kurioje šalies vietovėje, o pastaruoju metugerokai ilgėja ir erkių aktyvumo sezonas.
Vertėtų pasisaugoti bei apsidrausti, kadangi ši liga gali sukelti nemažų gydymo išlaidų bei tam tikram, o kartais ir visam laikui atimti darbingumą”, – teigia BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.
Pasak specialistės, šiuo metu visi akivaizdžiai labiau saugosi erkių: perka daugiau purškiamų apsaugos nuo vabzdžių priemonių bei skiria daugiau dėmesio ir keturkojams augintiniams.
Šunų erkinis encefalitas šiuo metu yra taip mutavęs, kad gyvūnai nuo jo žaibiškai dvesia, todėl vasarą patartina saugoti ne tik save, bet ir pasirūpinti augintiniais.
Specialistų teigimu, erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje dar prieš dešimt metų trukdavo nuo balandžio iki spalio. Pastaruoju metu, esant švelnesnėms žiemoms, šis sezonas pailgėjo nuo kovo iki lapkričio, o kai kada ir iki gruodžio.
Erkinis encefalitas – tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus.
Tai yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą, o iki 4% – mirtį.
Kaip rodo medikų statistika, maždaug trečdalis žmonių, persirgusių šia liga, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – paralyžius.
Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad reikia saugotis nuo erkių sukeliamų ligų bei dalinasi patarimais. Anot jų, būdami gamtoje kas kelias valandas apžiūrėkite savo kūną.
Specialistai rekomenduoja miške vilkėti šviesių spalvų drabužiais: ant jų geriau matosi tamsios erkės. Viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglunda prie riešo, kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti prigludusi arba sukišta į batus ar kojines.
Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti galvą gaubiančią kepurę. Erkes atbaidančiais cheminiais preparatais – repelentais apipurkškite visas atviras kūno vietas – veidą, kaklą, plaštakas bei vilkimus drabužius.
Būtinai atkreipkite dėmesį, kiek laiko pasirinktoji priemonė yra efektyvi, ir esant reikalui, pasinaudokite ja dar kartą. Jei erkė vis dėlto įsisiurbė, nepanikuokite. Pincetu ar specialiu erkių pincetuku švelniai suimkite erkę už pagrindo ir atsargiai iš lėto sukite ją prieš laikrodžio rodyklę, kol ji išlįs.
Jei ramiai procedūros atlikti nepavyko, ir kūne liko jos galvutė, ją galite atsargiai ištraukti dezinfekuota adata. Tačiau, naujausiais duomenimis, medikai rekomenduoja jos papildomai netraukti – negyvos erkės galvutė netrukus pasišalins pati.
Pasak medikų, tirti erkę netikslinga, nes ne visos užsikrėtusios erkės sukelia ligą.
Apie mėnesį būtina stebėti savo savijautą ir atsiradus pirmiesiems į gripą panašiems požymiams ar paraudonavus pažeistai vietai, kreiptis į šeimos gydytoją.
Rašyti atsakymą