Užšalę vandens telkiniai – puiki pramoga ne tik vaikams, kurie esant geram orui ant ledo gali žaisti valandų valandas, bet ir poledinės žūklės mėgėjams, automobilininkams. Lipti ar važiuoti ant ledo, eiti per vandens telkinius labai pavojinga, nes ne visuomet žinoma, kur tyko pavojus, kur yra šaltiniuotos vietos, protakos, eketės, properšos, užsnigtos ar užpustytos vietos, nekalbant apie ploną, linguojantį ir traškantį ledą. Upėse ir vandens telkiniuose su įtekančiais upeliais ir šaltiniais, ledas dar pavojingesnis.
Ant netvirto ledo kasmet įvyksta nemažai skaudžių nelaimių, todėl siekiant jų išvengti, Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Rimantas MAČIJAUSKAS primena gyventojams, kaip elgtis ant užšalusių vandens telkinių.
Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm – toks jau išlaiko žmogų. Tačiau kad išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm.
Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltiniai.
Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, kad esant reikalui jas greit galima būtų nusimesti. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas – galėsite greitai lazdas numesti.
Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos, atstumas tarp žmonių turi būti ne mažiau kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba užpustytos, nes po sniegu ledas visada plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu.
Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis, reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.
Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, šaukite jam, kad skubate į pagalbą ir skambinkite bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. Gelbstint reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greit sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje.
Artintis prie eketės reikia šliaužte, plačiai ištiesus rankas, prišliaužti prie pat krašto negalima, nes ledas įlūš. Ledas išlaiko žmogų tik už 3-4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę, tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės. Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į saugią vietą. Čia nukentėjusį ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
Aplinkos apsaugos ministerija primena, kad Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nustatyta prievolė žvejams mėgėjams žvejojant ant ledo turėti smaigus. Juos privalo turėti visi žvejai, žvejojantys ant ledo, nepriklausomai nuo ledo storio ar kitų aplinkybių. Neturintys smaigų žvejai įspėjami arba baudžiami nuo 25 Lt iki 200 Lt dydžio bauda. Smaigus reikia nešiotis taip, kad netikėtai įlūžus būtų galima jais operatyviai pasinaudoti. Dažniausiai žvejai juos nešiojasi pasikabinę ant kaklo. Smaigus galima įsigyti žūklės prekių parduotuvėse arba pasidaryti (panaudojant du atsuktuvus, ylas ar kt.). Be smaigų žvejams rekomenduojama turėti virvę arba bent šaliką, kurį nelaimės atveju galima panaudoti kaip virvę.