Kiekvienai pradžiai yra akstinas, o jei širdis atvira ir mylinti, gali rasti kelius ir takelius. Istorija tokia, kad pas mamą į Švėkšną atvyko dukra su vyru. Vyriškis – aktyvus VšĮ „Maži bet Stiprūs“ komandos narys. Ši organizacija rūpinasi pagalba žmonėms, nukentėjusiais nuo karinių konfliktų ir stichinių nelaimių, jos veikla patvirtinta LR Seimo. Komandos nariai tiesiogiai kontaktuoja su Ukrainos ligoninėmis bei kariškiais.
Kare reikia pagalbos ne tik įvairia technika, ginkluote, įranga, medicina ar maistu, bet ir daugybe kitų, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, smulkmenų. Tad įžvalgaus vyriškio, VšĮ „Maži bet Stiprūs“ komandos nario pasiūlymas buvo adresuotas „Švėkšniškių sambūrio“ nariams. O švėkšniškiai jau tokie: reikia – bus!
Pasitarę sambūriečiai, nusprendė inicijuoti akcijos „Šildančios žvakės Ukrainai“ gamybos dirbtuves. Apie tai lapkričio pradžioje plačiai paskelbė informaciją, prašydami visų pagalbos. Pasak „Švėkšniškių sambūrio“ vadovės Ingritos, nebus medžiagų – negalėsime gaminti. Į kreipimąsi sureagavo ne tik švėkšniškiai, bet ir aplinkinių kaimų, miestelių gyventojai, šilutiškiai, dalis Klaipėdos rajono gyventojų, kai kurie Šilutės verslininkai.
Naudotos ir naujos skardinės, žvakės, jų likučiai, parafinas pradėjo maišais „plaukti“ į sambūriečių rankas. Iniciatyvos rinkti medžiagas, reikalingas žvakių gamybai, ėmėsi ir šilutiškė Evelina Levičeva, į dirbtuves savanoriškai atvyko ukrainietė, gyvenanti Šilutėje, norinti taip pat prisidėti prie gamybos.
Šildančių žvakių gamyba, nėra lengvas ir paprastas procesas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, tam reikia išmanymo ir patirties. Pirmąsias, 160 žvakių sambūriečių vadovė eksperimentuodama pagamino viena namuose.
Sužinoję apie švėkšniškių iniciatyvą pagalbos paprašė ir daukšaitiškiai iš Klaipėdos rajono, betarpiškai bendraujantys su ukrainiečiais, gyvenusiais Daukšaičiuose ir jau išvykusiais į gimtinę. Pirmoji partija pagamintų žvakių per tarpininkus jau išsiųsta į Ukrainą.
I. Riterienė, sėkmingai vadovaudama savo darbščiarankių komandai, jau pagamino pirmuosius šimtus šildančiųjų žvakių. Gamyba vyks tol, kol bus medžiagų ir poreikio. Ingrita kreipiasi į kiekvieną asmeniškai, prašydama nelikti abejingu ir vienaip kitaip prisidėti prie akcijos. Bendros pastangos – milžiniška jėga, galinti didelius ir prasmingus darbus atlikti.