Prasmingam tikslui – savižudybių prevencijai – susibūrė ir šilutiškiai

Dviraciu zygis_organizatoriaiSavižudybių mastas Lietuvoje pastaraisiais metais mažėja labai lėtai, be to, šalyje trūksta organizuotos pagalbos sunkumus patiriantiems žmonėms. Dalis asmenų, kuriems reikalinga pagalba, lieka neidentifikuoti, o pagalbą teikiančios įstaigos negali laiku sureaguoti ir suteikti pagalbą visoje šalies teritorijoje.

Tokias realijas parodė savižudybių prevenciją ir pagalbą asmenims, susijusiems su savižudybės rizika, šiemet vertinęs auditas.

„Norint sumažinti savižudybių skaičių, būtinas visų sektorių – sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos ir darbo, vidaus reikalų, nevyriausybinių organizacijų – susitelkimas, kryptingi veiksmai bei Vyriausybės įsitraukimas“, – sakė Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas.

Tarptautinė savižudybių prevencijos asociacija (TSPA) jau ne vienerius metus organizuoja dviračių žygį aplink pasaulį. Šių metų dviračių žygio šūkis yra „Tau – minutė, kitam – gyvenimas“. Šiemet pirmą kartą tokį prevencinį žygį surengė ir Šilutės r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Šios biuro specialistės Aidos Vindžigelskienės kvietimui neliko abejingi 32 šilutiškiai, šeštadienio rytą išsiruošę į prasmingą tikslą turinčią pramogą.

„Pirmoji kregždė“ sulaukė susidomėjimo

„Šio žygio tikslas – tikrai ne sportinis, o švietėjiškas, sutelkiantis dėmesį į savižudybių problemą, prevencijos svarbą ir veiksmingų tos prevencijos būdų paiešką. Nes visi kartu mes galime prisidėti prie savižudybių skaičiaus mažinimo“, – sakė Šilutės visuomenės sveikatos biuro specialistė ir renginio organizatorė A.Vindžigelskienė.

Ji pasidžiaugė, kad pirmasis žygis sulaukė gausaus šilutiškių susidomėjimo. Būrelyje daugiausia buvo jaunų žmonių, tačiau buvo ir vyresnių. Viena jų – net iš Gardamo dviračiu atmynusi ir su būreliu savo mokinių atvažiavusi Vydūno gimnazijos mokytoja Lilija Zdanevičienė, kurią A.Vindžigelskienė pavadino tikru fenomenu.

Pedagogė patikino, jog nuotaika puiki, o nedalyvauti tokiame renginyje būtų tiesiog nuodėmė.

Sumanymu džiaugėsi Birutė ir Jonas Bruneikos, Genovaitė Bučinskienė, Pranas Gelžinis, nuolat dviračio vairo nepaleidžiantis Aloyzas Pocius ir visi jaunesni jų bendraminčiai.

Į žygį dviratininkus išlydėjo Šilutės r. policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Nerija Ropienė. Ji taip pat akcentavo kilnią tokio renginio misiją, o kad jis būtų sėkmingas, priminė visiems važiavimo dviračiais taisykles.

Pasak N.Ropienės, policijos pareigūnai gerai žino savižudybių problemos mastus, nes tokie įvykiai fiksuojami kone kiekvienoje policijos paros įvykių suvestinėje. Todėl ji kvietė renginio dalyvius nebūti abejingus kito žmogaus skausmui, nevilčiai jo akyse, ir pastebėjus tokius dalykus paraginti jį ieškoti pagalbos.

Išklausė pranešimąDviraciu zygis_jauni

Kadangi šio žygio metu sportinių rezultatų nesiekta, dviratininkai važiavo neilgą atstumą – tik iki Pagrynių. Čia sustoję visi išklausė A.Vindžigelskienės pranešimą savižudybių prevencijos tema.

Savižudybė, pasak specialistės, ilgalaikis procesas, nulemtas daugelio dvasinių, psichologinių, socialinių veiksnių.

Bandymai žudytis, mintys apie savižudybę dažnai yra požymis, kad žmogus nepajėgia susidoroti su susidariusia situacija, kuri jam yra traumuojanti ar kankinanti. Dažniausiai šitie įvykiai praeina, jų poveikis būna sušvelnintas arba jų neįveikiamumas palaipsniui išnyksta, jei žmogus gali priimti konstruktyvius sprendimus apie savo elgesį krizinėje situacijoje.

Paprastai žmonės bando nusižudyti norėdami nuslopinti nepakeliamą emocinį skausmą. Jie nesupranta, jog yra ir kitų pasirinkimų.

„Mes, visi aplinkiniai, galime padėti sustabdyti tragediją, stengdamiesi suprasti, kaip žmogus jaučiasi, padėdami jam ieškoti kitų pasirinkimų. Savižudybei pasiryžę žmonės dažniausiai jaučiasi izoliuoti; dėl savo kančių, jie nesugeba pagalvoti apie žmones, į kuriuos galėtų kreiptis, taip dar labiau padidindami izoliaciją. Absoliučia dauguma atvejų, savižudis pasirinktų kitą kelią, jei taip baisiai nekentėtų ir galėtų vertinti veiksmus objektyviai“, – sakė pranešėja.

Ji taip pat priminė, jog dauguma savižudžių duoda įspėjamuosius ženklus tikėdamiesi, kad jie bus išgelbėti, nes jų noras yra baigti emocines kančias, o ne mirti.

Procesas turi kelis etapus

Minčių stadijoje žmogus tik pagalvoja apie savižudybę, nori užsimiršti, pabėgti nuo rūpesčių ir skausmo.

Daugeliui žmonių nors kartą gyvenime ateina tokia mintis, tačiau savižudybė dar neplanuojama.

Ketinimų stadijoje žmogus ne tik trokšta mirti, bet ir pradeda siekti mirties. Jis norėtų rasti ir kitų būdų, kurie sumažintų jo kančias, bet negali. Savižudybė pradeda atrodyti vienintelė išeitis ir grėsmė gyvybei čia jau daug didesnė, nes apmąstomos konkrečios detalės.

Veiksmų etapas yra paskutinis. Jis prasideda apsisprendimu, kad mirtis yra geriausia išeitis. Tada gali net pagerėti nuotaika, nes žmogus pasijunta išsilaisvinęs. Šiame etape stebimi atsisveikinimo gestai – skolų, dovanų, laiškų grąžinimas, atsisveikinimo frazės.

Visgi specialistai akcentuoja, jog  ne kiekvienas, galvojantis apie savižudybę, ketina tai daryti, ne kiekvienas ketinantis mėgina nusižudyti ir ne kiekvienas, kuris mėgina nusižudyti, miršta. Savižudybės procesą bet kuriuo momentu galima sustabdyti, todėl svarbu mokytis teisingai įvertinti pavojaus ženklus.

Apie gresiantį savižudybės pavojų galima įtarti, jei žmogus kalba apie savižudybę, perdėtai domisi mirties ar savižudybės temomis, rodo atsisveikinimo ženklus (pvz.: grąžina dovanas, skolintus  daiktus), susidomi testamentais ir gyvybės draudimais, ima be saiko gerti alkoholį, vartoti narkotikus, staiga pradeda kitaip elgtis, nepagrįstai rizikuoja, nebegali susikaupti, pasidaro dirglus ir agresyvus, netenka intereso įprastinei veiklai, atitolsta nuo draugų ir šeimos, atsiranda ryškūs nuotaikos svyravimai, žmogus neigiamai vertina save.

Savižudžių problemos būna įvairios, bet jų jausmai ir mintys beveik vienodos: liūdesys, prislėgta nuotaika („nenoriu gyventi“), vienatvė („nebegaliu ištverti“), bejėgiškumas („nieko nepakeisiu“), neviltis („esu nevykėlis ir našta“), nereikalingumas („kitiems bus geriau be manęs“).

Kaip padėti?

Jeigu nujaučiate, kad jums artimas asmuo ketina nusižudyti, pirmiausia – patikėkite ir žiūrėkite į tai rimtai. Neatmeskite tos galimybės vien todėl, kad manote, jog jis / ji tikrai to nepadarys. Naudinga pasikalbėti su kitu draugu, šeimos nariais, ir pasitikslinti, ar jiems irgi taip atrodo.

Galite tiesiai paklausti ir paties žmogaus, kurį įtariate galvojant apie savižudybę. Dažnai į savižudybę linkusiems asmenims palengvėja, kai atsiranda su kuo pasikalbėti. Nebijokite, kad pakišite jam tokią mintį, jei pasikalbėsite.
Kalbėdami būkite ramūs, negailėkite laiko išklausyti žmogų, paskatinkite jį išsakyti savo jausmus ir mintis. Neteiskite jo už tai, ką sako.

Nežadėkite, kad viskas greitai susitvarkys. Parodykite rūpestį, įtikinkite žmogų, kad jį supratote, kad esate neabejingi ir norite padėti.

Ieškokite profesionalios pagalbos. Jei žmogus pagalbos atsisako, konsultuokitės su specialistais. Nepalikite žmogaus vieno, nusiveskite jį ten, kur galima sulaukti pagalbos, arba paskambinkite į krizių centrą – ten jums patars, ką daryti.

Jei savižudybės procesas jau pradėtas, nedelsdami kvieskite greitąją ir policiją.

Gavo žinių, apdovanoti suvenyrais

Diskutuodami renginio dalyviai išsiaiškino daug kitų faktų apie šį skausmingą reiškinį, sužinojo ir šios problemos mastą Šilutės rajone. Paaiškėjo, jog iš 32 dviratininkų du su šia problema jau buvo susidūrę ir savo šeimose.

Renginio dalyviai praturtėjo ne tik žiniomis, organizatoriai jiems buvo parengę suvenyrų ir diplomų.

„Buvo smagu, ir nauda visapusė: ir žinių gavome, ir puikiu oru prasmingai gamtoje pabuvome, pajudėjome, su bendraminčiais pabendravome“, – skirstydamiesi ir dėkodami organizatorei sakė žygio dalyviai.