Šilutės pakraštyje nugriaudėjo sprogimas, dūmai pasklido aukštai virš miesto. Slapstydamiesi už pastatų ir natūralių gamtinių priedangų, ginkluoti kariškiai sėlino prie oponentų užimto objekto Rusnės gatvėje. Pastate buvo girdėti susišaudymo garsai…
Susišaudymo garsai buvo girdimi ir Švėkšnoje, Juknaičiuose bei Žemaičių Naumiestyje.
Skubame nuraminti, kad vyko planuotos Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 305-osios lengvosios pėstininkų kuopos pratybos.
„Tikimės geriausio, bet turime būti pasiruošę viskam. Mes nesiruošiame su kažkuo kariauti, bet turime sugebėti apsiginti, jei kas nors mus užpultų“, – apie karines pratybas „Šilutės naujienoms“ pasakojo Šilutės savanorių kuopos vadas kapitonas Kęstutis Dembinskas.
Pareiga – vyrams, teisė – moterims
K.Dembinskas papasakojo, kokią vietą Lietuvos kariuomenės struktūroje užima KASP. Anot jo, tai yra vienas iš dviejų pagrindinių būdų atlikti privalomąją karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje. K.Dembinskas sako, kad tai pareiga – vyrams ir teisė – moterims. Jei šaukiamojo amžiaus jaunuoliai dėl kažkokių priežasčių nenori atlikti karo prievolės kaip šauktiniai, gali sėkmingai atlikti tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Tačiau dažnai pasitaiko, kad piliečiai nežino apie tokią alternatyvą, nes masinės informavimo priemonės pastaruoju metu daugiau akcentuoja šauktinių tarnybos galimybes.
Pagal sąrašus kviečiami arba atėję savo noru šauktiniai tarnybą atlieka pagrindinėse Lietuvos kariuomenės dislokacijos vietose – kariniuose daliniuose (du arčiausiai Šilutės esantys šauktinių daliniai yra LDK Kęstučio batalionas Tauragės rajone ir Dragūnų batalionas Klaipėdoje).
Tuo tarpu KASP kuopos dislokuotos beveik visų rajonų centruose, todėl savanorių pajėgose atliekant tarnybą nereikia išvažiuoti iš savo rajono, atitolti nuo šeimos ir savo kasdienės veiklos. „Savanoriškoji tarnyba netrukdo žmogui nei dirbti, nei mokytis. Kariai savanoriai į tarnybą dažniausiai kviečiami tik savaitgaliais, vidutiniškai vieną kartą per mėnesį“, – sako karininkas.
Norint tapti savanoriu, pradžioje reikia praeiti trijų savaičių bazinį kario savanorio įgūdžių kursą. Po jo sudaroma 4 metų sutartis, kurią įvykdžius piliečiams užskaitoma privalomoji karinė tarnyba.
Šilutės savanorių kuopoje tarnauja apie 90 asmenų (yra ir merginų), kurių amžius – nuo 18 iki 50 metų.
Savanoriai veikė slaptai
Šilutės savanoriai mokomi karinio parengimo. Jie pradeda nuo individualių karinių įgūdžių lavinimo, kovinio šaudymo, vėliau treniruojami vykdyti užduotis grupėse. Kiekvienų metų pabaigoje būna vertinamosios pratybos, kurių metu patikrinami karių gebėjimai ir įgūdžiai.
Būtent tokios vertinamosios pratybos praėjusią savaitę ir įvyko Šilutės rajone – Juknaičiuose, Švėkšnoje, Žemaičių Naumiestyje bei pačioje Šilutėje. K.Dembinskas papasakojo šių pratybų detales.
Trys Šilutės kuopos savanorių grupės slaptai išsidėstė Žemaičių Naumiesčio, Juknaičių ir Švėkšnos seniūnijų teritorijose. Jų užduotis buvo kontroliuoti gyvenvietes ir pagrindinius kelius, neleidžiant priešiškoms pajėgoms laisvai veikti šiose vietovėse.
Pagal pratybų scenarijų, priešiškos pajėgos užėmė paskirtus objektus, bandė užsitikrinti minėtų gyvenviečių kontrolę. Imituojamieji ginkluoti okupantai važinėjo su kariniu transportu, vykdė patruliavimą pėsčiomis, vykdė žvalgybą ir steigė kontrolės postus.
Savanorių užduotis buvo neleisti priešams užvaldyti teritorijos, apsunkinti judėjimą pagrindiniais keliais ir sunaikinti pagrindinius „priešų objektus“. Lemiamais faktoriais čia buvo slaptas judėjimas užduočių vykdymo greitis, netikėtumas ir tarpusavio sąveika.
Anot K.Dembinsko, vykdyti karines taktines užduotis savanoriams nekyla didesnių keblumų, jiems tai įprasta.
Sunkiau būna prisitaikyti prie civilinės aplinkos ypatumų. Čia esminis dalykas tampa vietinių žmonių palaikymas ir parama bei tarpusavio sąveika. Planuodamas užduotis negali susikoncentruoti vien tik į karinę taktiką, privalai įvertinti ir poveikį aplinkai.
Pavojaus atveju liktų savo rajone
„Krašto apsaugos savanorių pajėgų 305-oji lengvoji pėstininkų kuopa yra pagrindinis Lietuvos kariuomenės padalinys dislokuotas Šilutės rajone“, – sako K.Dembinskas. Anot jo, iškilus grėsmei, mes būtume tie, kurie veiktų savo gimtojo krašto apylinkėse, savo rajono teritorijoje, kurią geriausiai pažįstame. Būtent tai yra KASP padalinių ypatumas ir stiprybė.
Savanoriai nesiveltų į lemiamus mūšius, bet organizuotų ir vykdytų rezistencinę veiklą. Jų specifika – greitai pasislėpti, nepastebimai judėti ir veikti mažomis, bet mobiliomis grupėmis. Būtent tą ir treniruojasi karinių pratybų metu.
„Mūsų tikslas būtų – neleisti priešiškoms pajėgoms laisvai veikti mūsų atsakomybės teritorijoje. Tikėtina, kad priešo pajėgos gali būti daug gausesnės, tačiau turėdami vietinių gyventojų palaikymą galėtume duoti deramą atkirtį galimiems okupantams ir atgrasyti juos nuo tolimesnių karinių veiksmų“, – sakė K.Dembinskas.
Kita svarbi savanorių užduotis – pagrindinių objektų ir kelių stebėjimas. Pasienio rajonuose esantys kariai pirmieji matytų priešą ir jo judėjimo kryptis. Anot K.Dembinsko, okupacijos atveju ryšio priemonės greičiausiai neveiktų, tad reikėtų stebėti aplinką ir greitai keistis informacija. Šilutės savanoriai būtų tie, kurie patartų vietiniams gyventojams, ką daryti ir kur kreiptis grėsmės atveju, kokiu būdu ir kokia forma prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo.
Anot K.Dembinsko, atsižvelgiant į šių dienų ginkluotų konfliktų tendencijas, priešui nebūtina kontroliuoti visos teritorijos, jų tikslas – vietinių institucijų kontrolė, strateginių objektų užvaldymas ir teisėtos valdžios perėmimas.
Reaguodami į tai savanoriai vis dažniau savo pratybas iš miškingų vietovių perkelia į apgyvendintas, kad labiau prisitaikytų prie vietinės civilinės aplinkos, todėl vis labiau tampa matomi visuomenei.
Kitas svarbus dalykas yra vietinių žmonių požiūris.
„Karas žudo, naikina, tad kol yra galimybių reikia stengtis jo išvengti. Tačiau visada privalai būti pasiruošęs apsiginti. Valia priešintis ir niekada nepasiduoti priešui yra tautos išlikimo garantas. Kas turės vietinių gyventojų palaikymą, tas pasieks galutinę pergalę. Todėl mums svarbiausia yra vietinių gyventojų parama“, – aiškino savanorių vadas.