Atmintis įamžinta ateičiai
Žvarbią spalio 29-ąją, prie geležinkelio pervažos ir šalia esančių Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios bei senųjų evangelikų liuteronų kapinių, būriais rinkosi šilutiškiai, dalyvauti naujo paminklo, skirto tremtiniams ir politiniams kaliniams pagerbti, atidengime. Pokario metais šioje vietoje garvežių švilpukai žymėjo ribą tarp Tėvynės ir tolimojo Sibiro, čia to meto šilutiškiai atsisveikino su saviškiais, prieš pajudant traukiniams į nežinią.
„Šis paminklas – daugiau nei paminklas. Tai mūsų krašto atmintis, iškalta akmenyje. Keturiose monumento plokštumose įprasminti skirtingų žmonių likimai, o 24 istoriniai ir dvasiniai simboliai tarsi pasakoja apie skaudžius išgyvenimus, kovą už laisvę, tikėjimą ir viltį”, – sakė Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, ir ragino visus šilutiškius nelikti abejingais mūsų krašto istorijai, kuri labai svarbi ateinančioms kartoms.
Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis kalbėjo, kad iškilęs paminklas įamžina ne tik pagarbą tiems, kurie negrįžo iš Tėvynės netekties tamsos. Tai yra ir gyvas priminimas ateities kartoms apie laisvės kainą. Visus šilutiškius, nesvarbu kokio tikėjimo jie būtų, kunigas kvietė stabtelėti prie šio paminklo, įsižiūrėti į jo simbolius ir skirti tylos akimirką tiems, kurių likimai amžiams įrašyti į mūsų krašto istoriją. Jis kvietė uždegti žvakelę ir ant supiltų kauburėlių senosiose evangelikų kapinėse, nepraeiti pro tuos, kurie savo gyvybę atidavė naujoms kartoms.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilutės filialo pirmininkė Regina Tamošauskienė džiaugėsi, kad šis paminklas iškilo inicijuojant LPKTS Šilutės filialui, rajono savivaldybei bei Kultūros centrui. „Paminklas sugrąžino istorinę atmintį į pačią įvykių širdį. Jame užkoduoti istoriniai ir dvasiniai regiono simboliai, atspindintys tremtį, partizaninį pasipriešinimą, „vilko vaikų” dalią bei Mažosios Lietuvos regiono tapatybę. Pirmininkė pasidžiaugė, kad tokio paminklo sulaukė ir buvę šio krašto tremtiniai: Marijona Jankauskienė, Ipolitas Vasiliauskis, Antanina Rudminienė, Antanas Mitkus.
Mirtinos kelionės pradžia
Archyvai mena, kad Šilutės geležinkelio stotis, iškilusi dar 1875 m., dešimtmečius tarnavo kaip gyvybinga krašto prekybos ir kelionių jungtis. Tai buvo vienas svarbiausių Klaipėdos krašto transporto mazgų, jungusių Pamarį su Rytų Prūsija ir likusia Lietuva.
Tačiau po Antrojo pasaulinio karo šie bėgiai įgijo visai kitą, tragišką reikšmę. Geležinkelis tapo tarsi likimų sankirta. Būtent iš čia 1948 m. gegužės 22 d. išriedėjo pirmieji masiniai ešelonai, nešę pražūtį ir nežinią tūkstančiams šio krašto šeimų. Geležinkelio bėgiais girdint dundančius traukinio ratus ir atsisveikinimo šūksnius, sprendėsi ištisų kartų likimai. Bėgiai tada buvo riba tarp namų šilumos ir atšiaurios Sibiro taigos ar Gulago stovyklų. Šis trėmimas turėjo specifinį poveikį visam regionui dėl jo unikalios etninės bei istorinės sudėties, nes Šilutė ir Klaipėdos kraštas tik neseniai buvo išgyvenę karo sumaištį bei vietos gyventojų grįžimo bangą. Pokariu čia grįžo nemažai vietos lietuvininkų ir kitų gyventojų, pasitraukusių per karą. Atgavus pilietybę ir turtą, 1948 m. gegužę sovietų saugumas (MGB) juos, kartu su atvykusiais naujakuriais, suėmė be jokio įspėjimo.
Suimti žmonės buvo iš Šilutės, Kintų, Ventės, Traksėdžių, kitų apylinkių kaimų. Šeimos tiesiai iš namų ar ūkio darbų buvo vežamos mašinomis į Šilutės geležinkelio stotį, kur kelias dienas laukė paruoštuose gyvuliniuose ešelonuose, kol bus surinkti visi sąrašuose surašyti žmonės. Vykdant šią operaciją nebuvo atsižvelgiama į amžių ar sveikatą, į vagonus pateko kūdikiai, ligoniai ir senoliai. Pasitaikė, kad vaikai liko tėviškėje atskirti nuo išvežamų tėvų arba seneliai mirė pakeliui į stotį ar traukinyje.
Iš Šilutės ešelonai judėjo gilyn į SSRS. Didžioji dalis šio krašto tremtinių atsidūrė Krasnojarsko krašte (Bogučianų rajone bei prie Angaros upės) arba Igarkos mieste, už poliarinio rato. Jie dirbo alinančius miško kirtimo bei medienos apdirbimo darbus. Iš ten daugelis negrįžo.
Šio paminklo projektą organizavo Šilutės kultūros centras, bendradarbiaudamas su LPKTS Šilutės filialu bei Šilutės seniūnija. Monumentą sukūrė žinomas skulptorius Gintautas Jonkus bei architektai Petras Grecevičius ir Algirdas Žebrauskas.