Prie unikalios parodos „Saga apie Lietuvą“ prisidėjo ir šilutiškės

Šilutės viešojoje bibliotekoje eksponuojama unikali žurnalistės Lilijos Valatkienės paroda „Saga apie Lietuvą“. Apie 25 metrus siekiančią sagų upę bei iš sagų sukurtus meno objektus menininkė dedikuoja opiausiai mūsų šalies problemai – emigracijai.
Saga apie Lietuva
Parodos sumanytoja L. Valatkienė (kairėje) unikalų projektą dedikavo opiausiai šiandienos Lietuvos problemai – emigracijai.

Dviejų dalių parodos ekspoziciją sudaro kelios dešimtys fotografijų bei rekordinė sagų instaliacija, kuriai pagaminti prireikė 1,5 mln. sagų, atkeliavusių iš įvairių pasaulio šalių. Prie parodos atsiradimo prisidėjo ir Šilutės „Moterų seklyčios“ narės – jos surinko ir padovanojo apie 5 kilogramus sagų.

Autorė – buvusi šilutiškė

Birželio 11 d. parodos „Saga apie Lietuvą“ atidaryme Šilutėje dalyvavo autorė – žurnalistė, fotomenininkė L. Valatkienė, kuri 1980 – 1985 metais yra gyvenusi ir dirbusi Šilutėje, laikraščio „Pamarys“ redakcijoje. Parodos atidaryme dalyvavo ir jos gyvenimo draugas, daugelio projektinių sumanymų bendraautoris Vytautas Jonas Juška, kurio tyrinėjimo sritis – lietuviai ir lietuvybė pasaulyje.

L. Valatkienė yra surengusi nemažai personalinių fotografijos ir mišria technika sukurtų parodų, dauguma jų skirtos Lietuvos valstybingumui paminėti. Meno kūriniai eksponuoti kolektyvinėse parodose Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, JAV, Baltarusijoje.

Šilutėje pristatytą parodą galima vadinti unikalia, nes idėja stulbina originalumu ir išradingumu. Parodos autorės charizma ir veržlumas padėjo atidarymo dalyviams įtaigiai atskleisti opią Lietuvai problemą – emigraciją. Pasitelkus tokį paprastą dalyką – sagą, žiūrovams pateikiama daug Lietuvos istorijos faktų, tad jeigu žiūrėtume dviprasmiškai – tai tikrai visa saga apie Lietuvą.

Parodoje – unikalios sagos

Prie įdomios iniciatyvos prisijungusios Šilutės „Moterų seklyčios“ narės taip pat dalyvavo parodos atidaryme, ir sakė, kad joms buvo smagu panerti rankas į sagų jūrą.

Pagrindinėje parodos dalyje pristatoma iš sagų sukurta instaliacija, kurią sudaro keletas meninių objektų: septynias žodžio „Lietuva“ raides simbolizuojantys darbo drabužiai, prie kurių kiekviena saga prisiūta rankomis ir simbolizuoja žmogų, palikusį mūsų šalį. Įdomiai menininkė apibūdino medaus korių principu sukurtą migracijos žemėlapį, kuris vaizduoja prie šio projekto prisijungusias šalis. Jose gyvena Lietuvą palikę emigrantai, atsiuntę sagų su įvairiausiomis papasakotomis istorijomis.

L. Valatkienė sakė, kad kelias istorines sagas projektui dovanojo JAV gyvenanti, 106 metų Maironio dukterėčia, dramaturgė, vaikų rašytoja, visuomenės veikėja Danutė Lipčiūtė – Augienė. Prieš karą ji gyveno Maironio name Kaune ir savo dėdės dėka įgijo išsilavinimą. Ilgaamžės Danutės, prieš karą pasitraukusios į JAV, atsiųstų sagų siuntinėlyje buvo kelios sagos, kurias galima vadinti muziejinėmis vertybėmis: Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio (Putvio) dukros, moterų šaulių vadės Onos Putvinskaitės-Tercijonienės uniformos sagos ir lietuvybės puoselėtojo, poeto, kunigo (Štuthofo koncentracijos stovykloje kalėjusio kartu su Baliu Sruoga), prof. Stasio Ylos odinė palto saga. Šias istorines sagas projekto autorė L. Valatkienė dovanojo Maironio lietuvių literatūros muziejui.

Parodoje – Žemaitės portretas

Parodos atidarymo dalyviams menininkė pristatė įspūdingą 1 lito banknotą su rašytojos Žemaitės portretu. Jį sukūrė L. Valatkienė ir dailininkas Vladas Merečinskas, vadovaudamiesi savo kolegos Giedriaus Jonaičio kūriniu – 1 lito banknoto pavyzdžiu. Šis paveikslas irgi istoriškai svarbus Lietuvai – juk Žemaitė vyko į Ameriką rinkti aukų ir parvežė nemažai lėšų tėvynės labui.

Parodų salės sienas papuošė emigrantų šeimose gimusių kūdikių drabužėliai, siuvinėti sagomis, dukters sukurtas sagų kaklaraištis tėveliui, kuris darbuojasi užsienyje. Švedijoje gyvenanti meilės emigrantė iš Panevėžio Ligita Umantė – Butkuvienė dekoravo sagomis aukštakulnius. Upė, supilta iš sagų, simbolizuoja emigracijos mastą. Parodos dalyviai iš jos galėjo semti sagas, jas skaičiuoti ir žaisti jomis.

Šie visi objektai sukurti iš Lietuvoje ir svetur gyvenančių žmonių atsiųstų sagų, tai šauksmas artimiesiems sugrįžti namo.

Projekte dalyvavo ir šilutiškės

Instaliacijai reikalingus meninius objektus kurti padėjo Trakų neįgalieji, prie kurių jungėsi įvairių šalies mokyklų auklėtiniai, mokytojai, kultūros įstaigos, bendruomenės, iš emigracijos sugrįžę žmonės. Tokiu būdu projekte iš viso dalyvavo 500 dalyvių – asmenų ir institucijų.

1,5 mln. sagų atkeliavo ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos, Švedijos, Bulgarijos, Australijos, JAV, Anglijos, Škotijos, Kanados ir kt. šalių.

Renginyje dalyvavo ir šilutiškės, prisidėjusios prie šio prasmingo projekto – jos rinko sagas ir siuntė projekto sumanytojai.

Apie tai, kad yra renkamos sagos ir bus vykdomas projektas, „Moterų seklyčios“ narės sužinojo 2018 metų pabaigoje ir nusprendė aktyviai dalyvauti. Anot klubo narės Birutės Morkevičienės, įdomiausia buvo, kad iš pradžių jos nežinojo, kaip sagos bus panaudotos.

„Spėliojome ir džiaugėmės, kad galime dalyvauti bendrame projekte. Žodis „saga“ leido numanyti, kad bus kažkas apie žmonių likimus, kad bus kuriami daiktai, paveikslai“, – pasakojo ji.

Nemaži maišeliai sagų atkeliavo iš Klaipėdos, Kauno ir Pakruojo rajono, Klovainių. Rinko mamos, dukros ir anūkės. Du siuntinukus, apie 5 kg sagų, 2019 metų pradžioje, šilutiškės išsiuntė į Trakų rajoną, Karaliūnų kaimą. Smalsumas nedingo, o 2019 m. kovo 19 d. radijo popietėje išklausyta laida suteikė aiškumo – kad tai projektas apie pasaulio lietuvių susijungimą per paprasčiausią sagą. Parodos pristatyme „Moterų seklyčios“ narės tuo įsitikino ir pasijuto visų istorijų dalimi.

„Buvo įdomu pamatyti parodą, sužinoti, kiek žmonių triūsė, kad ji tokiu pavidalu pasiektų mus. Buvo smagu panerti rankas į sagų jūrą, pažarstyti jas, galvojant, kad joje yra ir mano rankomis įmestų sagų. Dar smagiau buvo pamatyti savo sagas ant drabužių, ant kurių puikuojasi po du kibirus sagų. Buvo smagu gyvai pabendrauti su parodos sumanytoja L. Valatkiene ir nusifotografuoti su ja. Manome, kad draugystė su šia įdomia menininke tęsis“, – „Šilutės naujienoms“ sakė B. Morkevičienė.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.