Priėjimas prie vandens telkinių: teisės ir pareigos

Teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės naudojimo santykius ir sąlygas, nustatyta žemės sklypų, besiribojančių su vandens telkiniais, savininkų pareiga leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinių.

Prie kiekvieno didesnio natūralaus vandens telkinio yra nustatytos pakrantės apsaugos juostos ir zonos, kuriose užtikrinamas laisvas 5 m pločio priėjimas.

Greta teisės naudotis vandens telkiniais poilsiautojams, teisės aktai numato ir pareigas: negalima eiti per privatų kiemą/sklypą, naudotis žmonių teisėtai įrengtais lieptais ir kita privačia infrastruktūra, pažeidinėti viešąją tvarką, šiukšlinti.

LR saugomų teritorijų įstatyme nurodyta, kad teisė naudotis pakrante be užtvėrimų ir čia apsistoti yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama, kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išvežtos. Saugomų teritorijų įstatymas numato ne tik teisę apsistoti privačioje pakrantėje, bet ir pareigą ją sutvarkyti.

Jeigu pasirinktoje apsistoti pakrantės be užtvėrimų dalyje yra nurodyta informacija – pastatytas informacinis ženklas – apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė, savarankiškai pakrantėje be užtvėrimų apsistosiantys asmenys be savininko sutikimo gali apsistoti tik šviesiu paros metu (ne anksčiau kaip 1,5 val. iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip 1,5 val. saulei nusileidus.

Motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti ar jas statyti galima tik esančiuose keliuose, gatvėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose. Paviršinių telkinių apsaugos zonose draudžiama važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 m nuo vandens telkinio kranto, išskyrus išimtinius atvejus.

Už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos režimo pažeidimą gresia įspėjimas arba bauda asmenims nuo 30 iki 140 eurų, juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 290 eurų.