Saugant miestus nuo tranzitinio transporto srautų, 2007-2013 m. laikotarpiu ES Sanglaudos fondo lėšomis Lietuvoje buvo tiesiami 4 nauji miestų aplinkkeliai, vienas iš jų – Priekulės. Ir nors oficialiai šio 6,5 kilometrų ilgio kelio ruožo statyba turėjo būti baigta dar tik kitą mėnesį – gegužę, juo jau 4 mėnesius dumia ir sunkiasvoriai, ir lengvieji automobiliai.
Iš viso aplinkkeliams Lietuvoje tiesti iš ES Sanglaudos fondo minėtam laikotarpiui buvo skirta 685,4 mln. litų. Priekulės aplinkkelio tiesimas atsiėjo beveik 41,4 mln. litų. Didžioji dalis lėšų – 31,55 mln. litų – skirta iš ES struktūrinių fondų Ekonomikos augimo veiksmų programos.
Minėtas naujasis kelias yra tik pirmas Priekulės aplinkkelio tiesimo etapas (projektas „Transeuropinės reikšmės kelio Nr. 141 (Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda) plėtra. Priekulės aplinkkelio tiesimo I etapas“). Ateityje turėtų būti vykdomi ir II etapo darbai: aplinkkelį numatyta pratęsti nuo Agluonėnų kelio iki tilto per Veiviržo upę ties Vilkyčiais.
Aplinkkeliai Lietuvoje tiesiami įgyvendinant Susisiekimo ministerijos administruojamą Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas“.
Kelio būklė piktino vairuotojus
Valstybinės reikšmės kelias Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda yra vienas ilgiausių ir bene intensyviausiai apkrautų Lietuvos krašto kelių. Šiuo keliu taip pat važiuoja krovininis transportas tarp Klaipėdos ir Kaliningrado srities.
Kelias, jungiantis Klaipėdą ir Rytprūsių miestą Tilžę, per Priekulę ir Šilutę buvo nutiestas dar XIX a. antroje pusėje. Tuomet visi džiaugėsi tvirta akmenimis grįsta danga, paaukštinta virš potvynių užliejamų laukų kelio sankasa, pavėsį važiuojantiesiems arkliniais vežimais sudarančiais šalikelėse pasodintais medžiais.
Nuo tų laikų labai pasikeitė ir eismo intensyvumas, ir transporto priemonės, todėl šis kelias ėmė nebeatitikti saugaus eismo reikalavimų. Todėl dar praėjusiame amžiuje jis buvo rekonstruotas – kiek leido šalikelėse augantys medžiai, paplatintas, vėliau šalinami ir medžiai.
Bet ir tokios pertvarkos gelbėjo menkai, tad pastaraisiais metais kelias į Klaipėdą, o tiksliau – jo būklė – buvo tapusi jau nuolatiniu keliaujančių šilutiškių kritikos objektu.
Kelionės į darbą tapo lengvesnės
„Dabar toks jausmas, kad kasrytinis kelias į darbą tapo perpus trumpesnis, o ir įtampos sėdint prie vairo gerokai sumažėjo“, – šiandien pripažįsta šilutiškis Vytautas, dirbantis uostamiestyje.
Vyrui 5 kartus per savaitę tenka važiuoti keliu Nr. 141 Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda, ir tai jis daro jau šeštus metus. Prisipažįsta, neretai ir pakeleivių paimantis. Ne dėl pelno – tik kad kelionė ankstų rytą neprailgtų, vienu kitu žodžiu būtų su kuo persimesti.
Anot Vytauto, anksčiau, kol tekdavo kasryt pervažiuoti Priekulės miestelį, būtent tas kelionės ruožas buvęs bene sudėtingiausias. Vingiuotas kelio ruožas iki Priekulės ir galiausiai ilgas sustojimas prie tilto per Miniją miestelio prieigose. Čia stovėti tekdavo ilgiausiai, mat eismas tiltu leidžiamas tik viena kryptimi ir pirmiausia privalu praleisti visus atvažiuojančius iš miestelio.
„Važiuodamas per Priekulę irgi sugaišdavau daug laiko, nes gatvės šiame miestelyje siauros, tad prasilenkti ryto valandomis, kai daug vaikų ir suaugusiųjų skuba į mokyklas ir darbus, būdavo ypač nelengva“, – kalba vyras.
Todėl šilutiškis neslepia, kad labai laukė aplinkkelio statybos pabaigos ir lengviau atsikvėpė, kai jis buvo atidarytas. Tiesa, anot jo, dar reikėjo priprasti prie naujovės, kad būtent aplinkkelis, o ne senasis kelias per Priekulę yra pagrindinis, tad šių dviejų kelių sankryža Dituvoje ne tik jam, bet ir kitiems vairuotojams kurį laiką kėlė sumaištį. Bet su kelių ženklais nepasiginčysi, tad visi važiuojantieji greit įprato prie naujovės.
„Tiesa, ties įvažiavimais į aplinkkelį eismą galėtų reguliuoti šviesoforai, bet vis tiek važiuoti naujuoju keliu yra tikras malonumas“, – dabar sako ne tik Vytautas, bet ir kiti į uostamiestį dažnai keliaujantys šilutiškiai.
Į aplinkkelį įvažiuojama ties Dituvos ir Stragnų II kaimais.
Priekulėje tapo švariau ir saugiau
Lengviau atsikvėpę tikina ir Priekulės gyventojai. Štai čia gyvenanti Gintarė pasakoja, jog dabar vietinių nebevargina nuolatinis tranzitinio transporto srautas ir jo keliamas triukšmas, miestelio gyventojai pajuto ramybę, be to, jie kvėpuoja ir švaresniu oru, nes jį mažiau teršia variklių išmetamosios dujos.
„Priekulėje pastaruoju metu buvo ypač bloga situacija, nes miestelio transporto infrastruktūra yra visiškai nepritaikyta tokio intensyvumo eismui, koks čia buvo pastaraisiais metais“, – sako Gintarė. Anot vietinės moters, nuo sunkiasvorių mašinų gausmo net vibravo pastatai, nuolat lūžo gatvių danga.
Statė tiltus ir pralaidą
Lietuvos automobilių kelių direkcijos sudaryta komisija Priekulės aplinkkelį priėmė gruodžio 17-ąją, tai yra, jungtinės veiklos pagrindais dirbusios bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ ir „Hidrostatyba“ aplinkkelio tiesimo darbus baigė kone pusmečiu pirma laiko, nes baigti turėjo tik šiemet gegužę.
Panaudojant 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, tiesiant Priekulės aplinkkelį įrengtas visai naujas 6,5 km ilgio, 8 m pločio kelio ruožas. Be to, kelininkai pastatė 3 tiltus per Minijos, Gruodės ir Agluonos upes, įrengė pralaidą per Neknupio upelį, įrengė šiuolaikiškas saugaus eismo priemones, rekonstravo ryšių bei elektros linijas. Rekonstrukcijos prireikė net pakelės drenažo sistemai.
Beje, tiltų ilgis viršija 30 ir 40 metrų, o ilgiausias iš jų – per Miniją – siekia net 83 m.