Dvi dukros su žentais, šeši anūkai ir anūkės su sutuoktiniais ir aštuoni proanūkiai susirikiavo į sveikintojų eilę juknaitiškių Eugenijos ir Juozo Kvedaravičių deimantinėse vestuvėse.
Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Lilija Valaitienė „Šilutės naujienoms“ sakė, kad, kiek ji pamena, tai pirmosios deimantinės vestuvės registruotos šiame skyriuje. Auksinės vestuvės skyriuje registruojamos bent kartą ar kelis kartus per metus. Tačiau 60 metų santuokos patvirtinimas – pirmas.
Deimantinius jaunavedžius pasveikinti atvyko ir mero regalijomis pasipuošęs savivaldybės vadovas Vytautas Laurinaitis. Sveikindamas ilgamečius sutuoktinius, jis sakė, kad jų gyvenimas turėtų būti užkrečiamas pavyzdys visiems.
Apsisprendė prieš 60 metų
1937 metais Telšių rajone, Varniuose, gimusi Eugenija anksti tapo našlaite ir užaugo tetos namuose, Juknaičiuose. Jos bendraamžis Juozas gimė ir užaugo Dzūkijoje, Kirsnos kaime. Jaunuolis įgijo kino mechaniko specialybę ir atsikėlė dirbti į Juknaičius.
Abu sutuoktiniai pasakoja, jog jų meilė įsiplieskė iškart, kai tik jie susipažino. Tačiau tam, kad galėtų kurti šeimą, Eugenijai teko paslapčia sprukti iš namų ir taip pat paslapčia susituokti. Taigi kaip ir daugeliui pokarinės kartos jaunų šeimų, 1957-aisiais bendrą gyvenimą pradėjusiai Kvedaravičių šeimai viską teko kurti nuo nulio.
1958 ir 1961 metais gimusios dukros Sabina ir Rita ceremonijos metu dėkojo savo tėveliams už tai, kad jos turėjo saugią ir laimingą vaikystę, kad niekada neteko vaikščioti basomis ir pusalkanėms. Jų žodžiais tariant, tėtis ir mama buvo darbštūs žmonės, kūrė darnią šeimą, kurioje puoselėjo šiltą bendravimą ir tradicijas. Dukros, ir išleistos į mokslus, ir jau ištekėjusios, visuomet jautė tėvų paramą ir pagalbą.
Džiugina dukrų ir anūkų tvirtos šeimos
Eugenija ir Juozas pasakojo, kad dabar didžiausias džiaugsmas jiems yra matyti laimingas ir tvirtas savo dukrų bei anūkų šeimas. Džiugu ir tai, kad jos neišsibarstė po pasaulį, o gyvena Lietuvoje. Į didžiąsias šeimos šventes visi suvažiuoja iš Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus. Jaunesnioji dukra Rita ir vyriausioji anūkė Inesa gyvena čia pat, kaimynystėje – Juknaičiuose.
Taigi abu senoliai nesijaučia vieniši, yra dažnai aplankomi. Garbi pora džiaugiasi, kad jų palikuonys visi pasiekė arba dar siekia aukštųjų mokslų. Tarp anūkų yra ir daug pasiekimų turintys statybos inžinierius – projektuotojas, teisininkas, o vyriausia anūkė Inesa Murauskienė jau antrą kadenciją rajono Savivaldybėje dirba mero patarėja.
Turi veiklos ir dabar
Sutuoktiniams teko darbuotis įvairiose srityse, tačiau didesnę gyvenimo dalį ūkininkavo. Sovietmečiu Juozas dirbo Vyžių kaimo fermos brigadininku, o Eugenija buvo tos pačios fermos buhalterė – laborantė. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, šeima turėjo savo gyvulių ūkį – laikė apie 30 raguočių. Tik prieš dvejus metus visų vaikų ir anūkų prikalbinti Kvedaravičiai atsisakė gyvulių.
Be veiklos nepratęs sėdėti Juozas ėmė puoselėti daržą. Su savo užaugintomis pupelėmis bei kitomis daržovėmis jis dažnai keliauja į Klaipėdos turgų.
Senoliai mėgo keliones, ypač – Eugenija. Ji yra įsisukusi į Šilutės r. neįgaliųjų draugijos veiklą, nepraleidžia progos pakeliauti su draugijos nariais po Lietuvą, užsienį. Senolių teigimu, kai turi veiklos, tai atsiranda pakankamai sveikatos, jėgų, jautiesi reikalingas aplinkiniams.
Tikimės, jog po penkerių metų „Šilutės naujienos“ rašys ir apie Eugenijos bei Juozo Kvedaravičių 65-ąsias vestuvių metines.