Prieš mokyklų sunaikinimą piketuojančių bendruomenių aistros laikinai prigesintos

traksedziu piketas visiAntrasis iš besiritančios mokytojų piketų bangos prie Šilutės kultūros ir pramogų centro, priešais rajono Savivaldybę, surengtas ketvirtadienį, likus valandai iki Tarybos posėdžio, kuriame buvo patvirtintas metų biudžetas.

Kovoti už kaimo mokyklas kaip vienintelius kultūros židinius tąkart sukilo trys bendruomenės: Traksėdžių, Pašyšių ir Gardamo, nes iš anksto skelbtoje posėdžio darbotvarkėje buvo numatyta šių kaimų pagrindines mokyklas uždaryti.

Įvykdžius reorganizaciją, dauguma Gardamo, Pašyšių ir Traksėdžių mokytojų liktų be darbo, o mokiniai kasdien turėtų vykti mokytis į kitas artimiausias švietimo įstaigas, esančias jau už keliolikos kilometrų.
„Išsirinkome ne merą, o melą“

Kelios dešimtys piketuotojų, nešini plakatais: „Į kitą mokyklą neisiu“, „Šalin rankas nuo mokyklos“, „Kam rūpi mūsų vaikų ateitis?“, „Išsirinkome ne merą, o melą“ ir t.t., rinkosi dar kartą parodyti savo skaudulius ir rūpesčius. Žmonės informaciją, jog bus vykdoma mokyklų tinklo pertvarka ir uždaromos kelios švietimo įstaigos, sužinojo vasario pradžioje iš vietinės spaudos.

Piketuotojų minios priešakyje stojo trijų kaimų atstovės: Gardamo kaimo bendruomenės narė Virginija Lidžiuvenė, Pašyšių kaimo bendruomenės pirmininkė Asta Stonkuvienė ir Traksėdžių kaimo bendruomenės pirmininkė Eglė Paulauskienė.

V.Lidžiuvienė perskaitė gardamiškių pranešimą, kuriuo, kaip pati sakė, dar tikimasi prisibelsti į savivaldybės Tarybos narių širdis. Anot gardamiškių, jei į šiuos laikus netikėtai atklystų Žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas Motiejus Valančius ar kiti veikėjai, spaudos draudimo metais gyvybėmis rizikavę dėl lietuviškosios mokyklos išlikimo, turbūt stvertųsi už galvų ir imtų verkti.

„Tada buvo džiaugtasi mažiausia galimybe prie blausios spingsulės gerti mokslo žinias, šiandien, XXI aamžiuje, vyksta sunkiai nusakomi reiškiniai – viena po kitos uždaromos lietuviškos mokyklos. Įsivaizduokime situaciją, kai Lietuvos pilietis, sąžiningai dirbantis nuo ryto iki vakaro ir valstybei mokantis visus mokesčius, išgirsta, kad jo mažametis vaikas – per brangus valstybei, todėl negalės lankyti šalia esančios mokyklos, nes ji bus uždaryta, o mažylis turės kasdien važinėti kelis ar kelias dešimtis kilometrų. Ar toks žmogus jaustųsi patenkintas, vertinamas ir saugus? Ar tikrai mokyklų uždarymas yra problemos sprendimas? Ar Lietuvos kaimo naikinimas žada valstybei šviesią ateitį?“ – klausė V.Lidžiuvenė.

Visą valandą, kol vyko piketas ir susirinkusi minia laukė, kad galbūt kas nors iš politikų ar Savivaldybės administracijos vadovų ateis pasikalbėti, iš valdžios rūmų nebuvo jokio atgarsio. Tik matėsi prie langų prigludusių administracijos darbuotojų veidai, o pro šalį į posėdį skubėjo nejaukiai susigūžę savivaldybės Tarybos nariai.

Minios garsų skandavimą „Gėda merui“, „Kur dingo mero pažadai?“ palydėjo būgnų dundesys ir pravažiuojančių automobilių signalai. Susirinkę gyventojai neslėpė nusivylimo, jog jie valdžios atstovams buvo reikalingi tik prieš savivaldos rinkimus, o dabar išrinktieji nė nosies nekiša, nė nepasirodo.

Sprendimo svarstymą atidėjo

Ketvirtadienį įvykusiame Tarybos posėdyje vienas iš pirmųjų svarstomų sprendimų turėjo būti minėtų mokyklų reorganizavimo klausimas. Tačiau posėdį vedęs rajono meras Vytautas Laurinaitis pasiūlė šį sprendimo klausimą atidėti – mėnesiui ar dviem.

Jis paaiškino, jog šis klausimas sukėlė labai daug diskusijų bei įvairių siūlymų iš bendruomenių, švietimo įstaigų ir opozicijos. Todėl iš visų politinių frakcijų, Savivaldybės administracijos ir rajono švietimo įstaigų atstovų bus sudaryta darbo grupė, kuri dar kartą išanalizuos Šilutės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrąjį planą.

„Jei darbo grupė atras kitokių galimybių ir pateiks naujų siūlymų, šį sprendimo projektą bus galima pakeisti“, – sakė V.Laurinaitis. Anot jo, buvo gautas raštiškas sutikimas iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kad rajono mokyklų tinklo reorganizavimo klausimas dar būtų atidėtas, ieškant geriausių sprendimų.

Reorganizacija – neišvengiama

Savo nuomonę posėdyje išsakė ir liberalsąjūdietis Jonas Jatautas, išreikšdamas abejones dėl pačios rajono švietimo sistemos principų: „Pirmiausia turime atsižvelgti į žmones, paskui – į kompetencijas ir tik trečioje vietoje -į finansinį faktorių. Vienos bendruomenės gerovė negali griauti kitos bendruomenės gerovės“.

Opozicijos atstovo mintims, kad švietimo tinklo pertvarkoje finansinis faktorius turi būtų paskutinis, prieštaravo pozicijos atstovas, „tvarkietis“ Steponas Kazlauskas: „Darbo grupės sprendimus lems būtent ekonominiai svertai. Darbo grupėje daug narių bus iš tų švietimo įstaigų, kurios jau ir taip netenka sau priklausančių lėšų, norint išlaikyti vis mažiau mokinių sulaukiančias kaimo mokyklas. Sunku patikėti, kad tos kelios bendruomenės, kurios šiandien piketuoja, sulauks atsvaros ir palaikymo. Anksčiau ar vėliau turės įvykti tai, ką ketinama padaryti reorganizuojant mokyklas“.

Vis dėlto ketvirtadienį klausimas dėl rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo plano buvo atidėtas.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.