Prieš rugsėjį nepasiturinčiuosius gelbėjo katalikių moterų labdaros mugė

Labdaros krautuve_visi_2Apie 200 žmonių iš viso Šilutės rajono per keturias šios savaitės dienas apsilankė Šilutės katalikių moterų draugijos organizuotoje Mokyklinėje rudens labdaros mugėje. Jie atėjo ir iš kaimų suvažiavo tam, kad pasirinktų sau ar vaikams tinkamų drabužėlių ar avalynės.

 

Ne ką mažesnė grupė susidarytų tų, kurie į Tilžės gatvėje esančią Labdaros krautuvę atvežė naudoti dar tinkamus daiktus. Tad prie Labdaros krautuvės tomis dienomis buvo tikrai šurmulinga: vieni atnešė, kiti rinkosi sau tinkamus daiktus, o būrelis pagyvenusių moterų – katalikių sukosi net sušilusios, dėliodamos tuos daiktus, rinkdamos ir siūlydamos, kas kam tiktų.

Kalbindami čia susirinkusius žmones išgirdome ne vieną šiltą žodį. Anot jų, jei ne tokia krautuvė, jei ne geranoriškas moterų katalikių darbas, ne vienas žmogus vargiai turėtų ką apsiauti ar kuo savo vaikus aprengti.

Net ir dirbantis, nekalbant jau apie tuos, kurie darbo neturi…

Daiktus besirenkantys džiaugėsi ir dėkojo

Paskutinėmis rugpjūčio dienomis prie Labdaros krautuvės iš tolo buvo matomas didelis šurmulys. Įprastai čia žmonių ateidavo tiek, kad jie lengvai tilpdavo krautuvės patalpose, o šią savaitę ir lauke nuolat būriavosi žmonės.

Jauna moteris Jurgita mielai dalijasi sava patirtimi. Augina paauglę dukrą, turi darbą, tačiau net neįsivaizduoja, kaip verstųsi, jei ne labdaros krautuvė. Jurgita neslepia, kad čia ateina nuolat, kai tik turi laiko, ir kai mato, kad jau ko nors trūksta. Ji džiaugiasi, kad randa drabužėlių ne tik sau ir savo dukrai, bet ir trims sesers vaikučiams.

„Tikrai didelę pagalbą čia gaunu. Tos moterys dirba šventą darbą, labai esu joms dėkinga. Manau, kad ir rajono valdžia galėtų labiau pasirūpinti vargstančiais žmonėmis, kokią nors paramą skirti ir katalikėms, nemokamai tvarkančioms ir dalijančioms labdarą varguoliams. Labai reikalingas tas jų darbas”, – kalba Jurgita.

Virginija – vyresnio amžiaus, turi du jau suaugusius sūnus. Ji irgi nuolat užeina į Labdaros krautuvę, nes čia randa ne tik sau, bet ir sūnums tinkamų daiktų. Ji irgi pasidžiaugia, kad yra Šilutėje tokia krautuvė ir joje darbuojasi savo laiką aukojančios moterys. „Jos – labai išmintingos, labai geros. Vis atneša pasiūlyti kokį daiktelį, kai pamato, kad kam nors tiktų”, – sako moteris.

Šioms pašnekovėms pritaria ir dar viena moteris, palinkusi prie dėžių su suaukotais daiktais. Ji sako, jog ne tik sau, bet ir anūkėliams drabužėlių nuolat parsinešanti, ir tai yra neišmatuojama parama jos šeimai.
Labdaros krautuve_katalikes_1
„Tokių gražių drabužėlių kartais randam, kad net pasipuošiame visi”, – sako ji.

„Be galo reikalinga Labdaros krautuvė. Iš algų įmanoma tik pavalgyti, o kur dar visi mokesčiai? Aprangai nė euro nebelieka. „Super” tokia krautuvė”, – viena per kitą kalbėjo moterys.

Darbo buvo visoms

Į krautuvės lankytojų būrelius įsimaišiusios Katalikių moterų draugijos narės padėjo rinktis drabužius, patarė, kokio amžiaus vaikams kas tiktų.

Šalia buvo padėta ir dėžutė su užrašu „Aukos”. Bet pasmalsavus, kiek per valandą aukų čia įmesta, pamatėme, kad dėžutė dar tuštutėlė.

„Jei kas gali, įmeta kokį eurą, kas negali – neprašome”, – sakė katalikės.

Tądien mugėje dirbo ypač gausus jų būrys – net 11 moterų. Ir visoms buvo ką veikti. Vienos nešė krūvas drabužių iš krautuvės ir kabino ant čia pat esančių turėklų, kad juos visi galėtų gerai matyti. Kitos dėliojo krūveles avalynės – ir vaikams, ir suaugusiesiems. Trečios bendravo su daiktus besirenkančiais žmonėmis, padėjo jiems perkraustyti dėžėse sudėtus daiktus.

Popiet išlydėjusios visus savo klientus moterys ir vėl nešė likusius daiktus atgal, kabino ir dėliojo juos krautuvės lentynose.

„Žinoma, kad pavargstame. Juk beveik visos jau seniai esame pensinio amžiaus. Bet ką daryti? Patys žmonės verčia toliau dirbti, nes vieni nuolat nori ką nors atnešti, o kiti ieško sau tinkamų daiktų”, – kalbėjo garbaus amžiaus katalikės.

Laukdamos savo klientų, jos iš anksto į krūveles sudėliojo kuprines, mažiems ir dideliems tinkamus kostiumus, marškinius ir kitus daiktus. Kad atėjusiems žmonėms būtų lengviau rasti tai, ko jiems reikia.

Draugijos pirmininkė Albina Gečienė prisiminė išvakarėse čia apsilankiusią tris vaikus auginančią moterį iš vienos seniūnijos. „Dievuliau, kaip gerai, kad jūs esate, dabar visus savo vaikus aprengsiu. O taip nerimavau rugsėjui artėjant, kad neturiu už ką jiems drabužių nupirkti”, – net ašarodama kalbėjo moteris.

Prašo nenumesti naktį prie durų

Pernai 20-metį paminėjusi Šilutės katalikių moterų draugija šiuo metu vienija 25 moteris. Per pastarąjį penkmetį bent septynias savo koleges jos išlydėjo Anapilin.

Šios moterys ypatingą padėką išsako UAB „Šilutės modemo” vadovui Juozui Treigiui ir visam jo kolektyvui – prieš porą metų bendrovė leido savo patalpose įkurti Labdaros krautuvę. Anot pašnekovių, šie žmonės nuolat joms talkina visuose darbuose, visur, kur prireikia patarimo ar vyriškos rankos.

Dėkoja jos ir šilutiškiams, kurie, jų žodžiais tariant, yra geranoriški ir neabejingi. Nes gerų daiktų neišmeta į šiukšlių konteinerius, bet pagalvoja apie tuos, kam jie dar galės tarnauti.

Per tuos dvejus metus Labdaros krautuvėje sulaukta apie 2250 aukotojų. Katalikės pasakoja, jog žmonės ne tik drabužių atneša – būna, kad besikraustantys į kitus namus šilutiškiai ateina klausti, kam dar galėtų pasitarnauti jų indai ar baldai. Katalikės užsirašo tokio žmogaus telefono numerį, o vėliau jį perduoda tam, kas sako, jog norėtų tų daiktų.

Bet ne visi aukotojai atneša naudoti dar tinkamus daiktus, ir ne visi tinkamai juos atiduoda. Moterys pasakoja neretai maišelius su daiktais po nakties randančios tiesiog pamestus prie krautuvės. Būna, kad per tą laiką juos ir lietus permerkia, ir piktavaliai ištąso. Todėl jos prašo daiktus atnešti tik darbo valandomis – pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 10 iki 13 valandos. Laukiama tik tvarkingų, naudoti tinkamų daiktų.