Priešgaisrinės saugos specialistai skambina pavojaus varpais: gaisrai plinta penkis kartus greičiau

Steffen-Tzscheuschner EFETarptautinė organizacija Fire Safe Europe skelbia, kad per pastaruosius 50 metų laikas nuo gaisro pradžios iki staigaus ugnies išplitimo sutrumpėjo net penkis kartus: nuo 15 iki 3 minučių.

Ekspertų teigimu, pastatai greičiau sudega dėl jų statybose vis dažniau naudojamų greitai užsiliepsnojančių bei gaisro plitimą skatinančių statybinių medžiagų bei priešgaisrinės saugos prastėjimo.

„Nors šiuolaikinės priešgaisrinės saugos tarnybos yra apsiginklavusios pažangia įranga, gaisrų pavojus šiandien yra penkiskart didesnis nei prieš pusšimtį metų. To priežastis – buityje bei pastatų statybose naudojamos ypač degios medžiagos, kurios, gaisro metu pasiekus tam tikrą temperatūrą,degdamos skleidžia dūmus ir toksines dujas. Dauguma žūčių gaisro metu įvyksta įkvėpus dūmų ir nuodingų degimo dujų (apie 50 proc. dėl nuodingų dujų; 25 proc. dėl nuodingų dujų ir nudegimų; 25 proc. dėl nudegimų)“, – sako organizacijos Fire Safe Europe vykdantysis direktorius Bilas Dunkanas (Bill Duncan).

„Daugelis mano, kad nuo gaisro išplitimo apsaugo priešgaisrinės apsauginės dangos tokia kaip, pavyzdžiui, gipskartonis, tačiau praktika rodo, kad to nepakanka. Pavyzdžiui, neseniai Berlyne kilęs gaisras parodė, kad dėl užsiliepsnojusio televizoriaus gaisras išplito daug greičiau nei buvo tikėtasi, tad staigiai apėmė fasadą ir jo degias detales, įtraukiant ir fasado izoliacinę sistemą“, –  pasakoja specialistas.

Šiuolaikiniams pastatams keliami ypač dideli reikalavimai tvarumui ir energiniam efektyvumui. Dabar pastatai statomi naudojant lengvasvores konstrukcijas, atsisakant plytų ir betono, todėl ypač svarbu, kokiomis priešgaisrinėmis savybėmis pasižymi izoliacinė medžiaga. Tai aktualų ir modernizuojant senus pastatus, atnaujinant ligonines, mokyklas.

Deja, labai sudėtinga atskirti nedegias daugiasluoksnes plokštes nuo plokščių su degiu užpildu, dėl to dalis pastatų yra padidinto gaisringumo.

Siekiant panaikinti tokią grėsmę vis daugiau Europos valstybių riboja degių statybinių medžiagų naudojimą ir griežčiau reglamentuoja priešgaisrinę saugą pastatuose. Štai, Vokietijoje, iki 22 metrų aukščio gyvenamųjų pastatų fasadams yra privalomi ugnies užtvaras (barjerus) iš nedegių izoliacinių medžiagų, o aukštesnių kaip 22 metrai namų fasadų šiltinimui iš viso draudžiama naudoti degias izoliacines medžiagas.

Lietuvoje statybinių medžiagų pastatuose naudojimas reglamentuotas taisyklėmis „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ (Žin., 2010, Nr. 146-7510), kurios patvirtintos visai neseniai (2010 m.). Tačiau jose nėra numatyta ugnies plitimą ribojančių užtvarų, kai pastatai šiltinami degiomis izoliacinėmis medžiagomis ypač jų montavimo metu.

Statistiniais duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje kilo daugiau kaip 8000 gaisrų, kuriuose žuvo beveik 100 žmonių.

Europoje kasmet pranešama apie 2,5 mln. gaisrų atvejų. 80 proc. jų įvyksta gyvenamuose namuose, dar dešimtadalis – kitos paskirties pastatuose. Kasmet Europoje gaisro metu žūna apie 25 tūkst. žmonių, daugiau nei 8 tūkst. mirčių Europos Sąjungoje. 30 proc. vaikų žūčių pasaulyje dėl gaisro ir jų sukeltų sužeidimų.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.