Prieskonių istorija yra beveik tokio paties amžiaus kaip ir žmogaus egzistencija žemėje. Jau akmens amžiuje po medžioklės žmogus mėsą pagardindavo įvairiomis žolelėmis ir šaknimis.
Nors atrodo, kad prieskonius jau pažįstame daugybę metų ir nieko naujo apie juos negalėtume pasakyti, tačiau dėmesys jiems vis auga. Kaskart įžengus į prieskonių parduotuvėlę atrandame čia vis naują pasaulį, kuriame kiekvienam patiekalui, gėrimui galime rasti ne tik visiškai naują savitą skonį, bet ir pagerinti nuotaiką ar net gydyti ligas.
Skonio stiprikliais pagardinti prieskoniai
Dar atrodo ne taip seniai namuose gamintus patiekalus gardindavome darže augintomis ar iš močiutės atsivežtomis žolelėmis. Tačiau sparčiai tobulėjanti chemijos pramonė tobulina ir mūsų virtuvę. Niekam ne paslaptis, kad prekybos centruose gausiai prekėmis nuklotose lentynose, didžioji dalis prieskonių yra „pastiprinta“ įvairiausiais priedais.
Kuomet Lietuvoje gyventojai sujudo ir ėmė aktyviai domėtis maisto produktų sudėtimi, gamintojai taip pat atsižvelgė į pirkėjų pageidavimą ir lentynose atsirado nauja prieskonių rūšis – „Jokių E”. Tiesą, užrašas verčia susirūpinti – Lietuvos įstatymų bazėje randame spragą – jei maisto priedas nesieka 0,5 proc. produkto sudėties, tuomet galima jo nežymėti. Vartotojas, žinantis tokius faktus, sunkiai gali beišsirinkti tinkamą prekę.
Chemikalais pagardinti prieskoniai paprastai turi žymiai ilgesnį galiojimo laiką, geresnį, o gal labiau tiktų sakyti stipresnį skonį, jų išvaizda yra geresnė ir jie turi didesnį neigiamą poveikį mūsų sveikatai.
Vienas pavojingiausių maisto priedų prieskoniuose (ir maisto produktuose) yra aromato ir skonio stipriklis E621 dar kitaip vadinamas mononatrio glutomatas. Vokiečių profesorius M.Hermanussenas atliko tyrimą, įrodanti, kad šis stipriklis turi sąryšį su žmonių nutukimu ir žemaūgyste.
E621 patekęs į organizmą, greitai prasiskverbia su krauju į smegenis ir sustiprina skonio pojūčius, tame tarpe ir signalus iš liežuvio skonio receptorių. Todėl maistas pasidaro nepaprastai skanus ir mes norime jo vis daugiau. Tyrimo metu mokslininkas nustatė, kad kartu su maistu vartojamas E621 gali sukelti stiprų nepasisotinimo jausmą ir sumažinti augimo hormonų kiekį. Tai yra netikras skonis, sukurtas laboratorijose. Jis naikina natūralų skonį.
Skonio receptoriai – skoniui suprasti
Skonio receptoriai žmogui leidžia pasirinkti, kokio maisto jam labiausiai reikia. Pavyzdžiui, jei trūksta energijos – ieškome gliukozės (kažko saldaus), sūraus ieškome po aktyvios fizinės veiklos. Tūkstančius metų žmogus galėjo pasikliauti skonio receptoriais. Tai buvo viena iš pagrindinių priemonių leidžiančių ne tik apsaugoti sveikatą, bet ir išgelbėti gyvybę. Juk įsidėję į burną sugedusio ar prarūgusio maisto iškart suprantame, kad jis yra netinkamas vartoti ir išspjauname.
Įvairūs skonio stiprikliai „išjudino“ skonių pasaulį iš vietos iki nematytų aukštumų. Lentynos pilnos maisto, kuris yra abejotinos energetinės vertės, tačiau jis beprotiškai skanus, o jį valgant norisi vis daugiau ir daugiau. Į vis pigesnį, blogesnbės kokybės maistą dedami prieskoniai su skonio stiprikliais arba tiesiog skonio stiprikliai. Taip nukonkuruojamas tikras maistas. Dažnai jis nebegali konkuruoti dėl aukštesnės kainos ir trumpo galiojimo laiko ar net ne tokio „išraiškingo“ skonio.
Padarykite namuose paprastą eksperimentą. Paimkite miltų, sumaišykite juos su vandeniu, įberkite truputį druskos ir paragaukite. Skonis tikrai nėra pats maloniausias. O dabar pamėginkite į mišinį įdėti „Vegetos“. Skonis jau visai nieko, iš bėdos būtų galima ir valgyti. Tai tik elementarus pavyzdys, kaip iš paprasčiausių produktų padaromas skanus, tačiau organizmui bevertis produktas.
„Pagerinti” prieskoniai naikina mūsų savisaugos instinktą. Įvairūs pagardai klaidina mūsų skonio receptorius, jiems tampa nebeįmanoma užduotis atskirti, ar maisto produktas yra sugedę,s ar apskritai jis šiuo metu reikalingas mūsų organizmui.
Tinkamų prieskonių paieška
Saugantys savo skonio receptorius nuo „atbukimo“, sako dažniausiai besirenkantys prieskonius iš gamtos, t.y. tokius, kurie užauga gamtoje, o nėra kuriami dirbtiniu būdu laboratorijose. Juk žmogus – gamtos dalis, tad imkime tai, ką ji duoda.
Lietuvos klimato sąlygomis, žiemą sunkiai pavyksta užsiauginti prieskonių ant palangės, tačiau kam tai pavyksta gali džiaugtis šviežiais mėtų, bazilikų, kalendrų ar raudonėlių lapeliais salotose, sriubose ar kituose patiekaluose.
Nepavyksta namuose turėti šviežutėlių žolelių? Vasarą ir rudenį žolininkės, natūralių prieskonių mėgėjai ar tiesiog žmonės, gyvenantys arčiau gamtos renka prieskonines žoleles ir jas džiovina. Dažnai tokie žmonės rūpinasi, kad žolelės būtų švarios, nelaistomos trašomis ir neauginamos arti tokių vietų, kur yra greitkeliai. Tad įsigiję prieskoninių žolelių iš patikimų ir mylinčių gamtą žmonių, būsite ramūs, kad į patiekalus beriate ekologiškus prieskonius.
Mėgstate prieskonių mišinius? Įsigykite įvairių žolelių, sumaišykite jas ir turėsite puikių prieskonių rinkinius.
Prekybininkai taip pat nesnaudžia. Parduotuvėse galima rasti tikrai nemažai ekologiškų prieskonių, atvežtų ne tik iš viso pasaulio, bet ir augintų Lietuvoje. Renkantys kitų pasaulio šalių prieskonius, geriausia pirkti Europos Sąjungos šalių žoleles, nes čia yra griežčiausi reikalavimai dėl jų kokybės.
Prieskoniai – skoniui pabrėžti
Žmonės skanindami patiekalus prieskoniais labai dažnai užmiršta, kokia yra tikroji prieskonių paskirtis. Jie buvo sukurti ne tam, kad užgožtume maisto skonį ar užmaskuotume kvapą. Prieskoniai turi papildyti patiekalo skonį savo aromatu, pagerinti išorinę maisto ar gėrimo išvaizdą ir taip pat pagerinti virškinimą ir bendrą organizmo savijautą, suteikti jėgų.
Būkime natūralaus skonio šalininkai. Neatimkime iš maisto tikrojo jo skonio. Tik pagardinkime, pridėkime šiek tiek aromato ir mėgaukimės.
