Priešžiemio lietūs Nemuno žemupio slėnius pavertė vandeningais tyrais (foto)

Ganyklas skandina vanduoLietūs pamario krašte šį rudenį jau antrą kartą Nemuno intakų baseinus pripildė arti stichinės ribos. Leitė, dešinysis intakas, vėl, kaip spalio pirmosiomis dienomis, priartėjo prie stichinės ribos. Dar trys centimetrai, ir ims lietis per tilto, jungiančio abu  krantus kelyje Užliekniai-Paleičiai, viršų.

Nemuno žemupio ir jo intakų daubos, esančios žemiau jūros lygio, jau virto vandens sklidinais tyrais, jie glemžiasi vis didesnius pažliugusių ganyklų plotus. Liūčių vanduo iš perpildytų polderių kanalų  neišteka į upes, nes jose taip pat aukštas vandens lygis. Kuršių marios dėl vakarinių vėtrų neslūgsta, sudaro patvankas, ir priešžiemis vėl, kaip pernai rudenį, anksti pradeda skandinti kelius.

Tiesa, pernai lapkričio pirmas dešimtadienis Vakarų Lietuvoje buvo beveik be lietaus, tik mėnesio gale kilo poplūdis. Jį sukėlė ne tik lietūs, bet ir lapkričio 28-ąją kilusio uraganinio, iki 31 metrų per sekundę vėjo jėga, stabdžiusi Kuršių marių vandens srovę į Baltijos jūrą.

Tada Minijos vandens lygis ties Kartena per kelias dienas pakilo iki  239 cm, o gruodžio vidury jau išsiliejo Tenenys, užliedamas vieną sodybą, Leitėje iki stichinio lygio tetrūko kelių centimetrų.

Šiemet Leitėje ties Kūlynais vandens lygis  jau spalio mėnesį 4 dienas iš eilės buvo aukštesnis už stichinį, o Šyšoje ties Šilute tik 9 cm trūko iki stichinio lygio. Nes kritulių kiekis krašte šiemet spalį beveik du kartus viršijo standartinę klimato normą, o uraganinio lygio – iki 31 m. per sek. – vėjas naktį iš spalio 5-os į 6-ąją vėl sudarė stiprią Kuršių marių patvanką Nemunui ir jo intakams.
 
Liūtys pirmą šiemetinio lapkričio dešimtadienį toliau didino poplūdį. Minijos ties Kartena lygis per tris pastarąsias paras šoktelėjo per metrą, ir dabar jau trečdaliu viršija trijų metrų ribą.

Nuo lapkričio 6 iki 9 dienos vandens lygis Veiviržo upėje nuo 2 metrų šoktelėjo iki 4,22 m, Minijoje ties Lankupiais – nuo 5,5  iki 6,6 metro, Šyšoje – nuo 1,7 iki 2,6 metro, Tenenyje nuo 1 iki 2,1 metro, Nemuno atšakoje Rusnėje ties Lazdėnais – nuo 2,1 iki 2,9 metro…

Apsemtos emumos- iki horizontoKeli  Sausgalvius semia vanduoKuri marias iauia vtros

Priešžiemio liūtys ir stiprūs vėjai Nemuno deltoje jau  beveik visus entuziastus privertė baigti  ir ilgai trukusį pramoginės laivybos sezoną. Viena po kitos iš Šilutės, Uostadvario, Mingės prieplaukų buvo iškeltos ir išvežtos į privačias valdas žiemojimui jachtos, po to – ir dauguma katerių.  

Tiesa, kai kurie saugojimui iki kito sezono buvo palikti uostų teritorijose. „Tai papildomos pajamos, esam patenkinti, kai šias paslaugas klientai perka Šilutės mažųjų laivų prieplaukoje“, – sakė koncesiniais pagrindais ją valdančio Kintų žuvininkytės ūkio vadovas Rimgaudas Višinskas.

Jis pasidžiaugė, jog nuo 2008 metų veikiantis, 120 švartavimosi vietų turintis, apie keturiolika milijonų litų kainavęs Šilutės uostas po šiemetinio laivybos sezono tikriausiai bus pirmą kartą per 5 metus nepatyręs nuostolių. “Galėsim ir minimalią algą darbuotojams padidinti“, – sakė vadovas.

„Prieplaukos paslaugų poreikis auga, neseniai sulaukiau naujo kliento skambučio iš Maskvos, jis norėtų nuomotis švartavimosi vietą laivui Šilutėje. Nes tiki atsirasiančiomis galimybėmis atverti pramoginei laivybai visas Kuršmares, supaprastinti Rusijos ir Lietuvos valstybių sienos kirtimą“, – sako R.Višinskas.

Pasak jo, Nemuno delta net ir atšiauriausiomis priešžiemio sąlygomis savo magijos neprarado. Žvejai į čia važiuoja ir užlietais keliais, važiuos ir kai marios bei upės pasidengs ledu.