Naujas Bausmių vykdymo kodeksas gerokai trumpesnis: „Šiandien turime tokį absurdą, kad kodeksą turime reglamentuotą nuo plaukų džiovintuvų, barzdaskučių ir kitų dalykų. Jis nelankstus, nesudaro prielaidų reaguoti į Seimo kontrolierių pažymas, rekomendacijas, neatspindi naujausių tendencijų ir europinio reglamentavimo, tarptautinių organizacijų, periodiškai atvažiuojančių į Lietuvą tikrinti galimų pažeidimų“, – sakė ministrė E. Dobrovolska.
Priimtais teisės aktais įtvirtintas bausmių vykdymo sistemos centralizavimas, kuris leis sumažinti juridinių asmenų, dalyvaujančių bausmių vykdyme, skaičių, optimizuoti žmonių, finansų ir turto resursų naudojimą, sustiprinti vidaus ir finansų kontrolę, užtikrinti efektyvesnį administravimą, vieningą praktiką sistemoje.
Sudarytos prielaidos laisvės atėmimo bausmių vykdymo įstaigas sujungti į vieną – Lietuvos kalėjimų tarnybą, įtvirtintos nuteistuosius keisti elgesį motyvuojančios priemonės, sudarant galimybę mažinti jų izoliaciją nuo visuomenės, suteikiant daugiau bendravimo su artimaisiais galimybių, padėsiančios motyvuoti nuteistuosius teigiamiems pokyčiams.
Resocializaciją Lietuvoje vykdo apie 250 darbuotojų, tačiau jų reikia kur kas daugiau: „Šiandien vienas socializacijos darbuotojas savo darbą vykdo kai kuriose įstaigose su 30 įkalintų asmenų, kai kuriose – su 100. Mes negalime užtikrinti, kad resocializacijos procesas visose įkalinimo įstaigose vyktų vienodai. Nuo to tiesiogiai priklauso įkalintų asmenų šansai būti lygtinai paleistiems, persikelti į pusiaukelės namus“, – mano ministrė.
Priimtais teisės aktais sprendžiamos ir kitos problemos. Viena jų – kalinių negrįžimas. Kartais nuteistieji, kuriems skirtas laisvės atėmimas iki metų, negrįžta į atvirąją koloniją. Sudarytos prielaidas nuteistiesiems gerinti savo elgesį, turėti motyvacijos keistis, nuo 6 iki 3 mėnesių trumpinama drausminė nuobauda, didelis dėmesys skiriamas užimtumui.