Prisijungti prie nuotekų tinklų sunkiausia įkalbėti vyriausius rajono gyventojus

Sunkiau įkalbėti gyventojus nei nutiesti nuotekų vamzdžius. Prie tokios išvados priėjo bendrovės „Šilutės vandenys“ darbuotojai, besirūpinantys nuotekų tinklų plėtra.
Maždaug trečdalis neprisijungusiųjų prie centralizuoto nuotekų tinklo gyventojų tvarko nuotekas alternatyviais, deja, ne visada draugiškais gamtai būdais. Asociatyvi Pixabay nuotr.

„Tačiau žmonės keičiasi, supranta, kad permainos – neišvengiamos. Visi norime gyventi tvarkingiau ir patogiau“, – pastebi bendrovės „Šilutės vandenys“ vyriausioji inžinierė Vida Kiaulakienė.

Vyresniesiems reikia konsultacijų

Daugiausia prisijungusiųjų prie centrinių nuotekų tinklų yra Šilutės mieste, nes čia labiausiai išvystyta centralizuota nuotekų tinklų sistema – 74 proc. namų ūkių. Pridėjus kaimiškas vietoves, šis procentas gerokai smunka ir tesudaro kiek daugiau nei pusę – 54 proc.

„Mūsų rajone – daug išvažiavusiųjų, emigravusiųjų. Jų namai, kaip ir tų, kurie mirė, o jų vaikai negrįžta čia gyventi, stovi tušti. Jei tokie namai bus parduoti, tikimės, kad naujieji šeimininkai pirmiausia ir pasirūpins prisijungimu prie centralizuotų nuotekų tinklų“, – paaiškina V. Kiaulakienė.
Dažniausia savininko nurodoma atsisakymo prisijungti prie nuotekų tinklų priežastis – lėšų trūkumas. Tačiau neretam reikia ir paaiškinti, kur kreiptis, kokius dokumentus pasiruošti.

Specialistų paaiškinimų ir paraginimų labiausiai reikia pagyvenusiems rajono gyventojams. Pasak „Šilutės vandenys“ atstovės V. Kiaulakienės, sunku persiorientuoti, kai žmonės gyvenimą nugyveno, užaugino vaikus, savo geriamojo vandens šulinius turėjo ir nei už vandenį, nei už kanalizaciją nemokėjo, o nuotekas leido kas kur nori.

Ji su kolegomis dažnai vyksta pas gyventojus, primena apie galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų ir vis nepavargsta atsakinėti į užduodamus klausimus, paragina ir seniūnijas padėti susidomėjusiems. Tad kartais į pagalbą norintiems prisijungti atskuba ir seniūnijų darbuotojai, kurie padeda sužiūrėti dokumentus, retkarčiais suranda net ekskavatorių.

Šalina ir nelegaliais būdais

Maždaug trečdalis neprisijungusiųjų prie centralizuoto nuotekų tinklo tvarko nuotekas alternatyviais, deja, ne visada draugiškais gamtai būdais. Mažiausia jų dalis įsirengę nuotekų valymo įrenginius, kiti naudojasi nuotekų kaupimo rezervuarais, iš kurių nuotekas išveža „Šilutės vandenys“ ir jas išvalo.
„Registruojame, kur ir kiek išvežame nuotekų, tačiau kiti šios paslaugos neužsako, tai kur jie jas deda? Aišku, šalina įvairiais nelegaliais ir gamtą teršiančiais būdais: ūkininkai išlaisto į laukus, įsirengia nesandarius nuotekų šulinius, iš kurių viskas susigeria į gruntą. Tačiau mes neturime teisės vykdyti kontrolės ir bausti“, – pasakoja V. Kiaulakienė.

Vietos bendruomenę gerai pažįstanti moteris stengiasi išsiaiškinti, kas trukdo gyventojams prisijungti prie nuotekų tinklų ir dažnai yra susipažinusi su jų istorijomis. „Kalbamės ir prie vartų sustoję, ir susirinkimus organizuojame, turime sudarę sąrašus tų namų ūkių, kurie nesijungia, ir vis jiems primename“, – tikina V. Kiaulakienė.

Norėdama atkreipti dėmesį į tinkamą nuotekų tvarkymą visoje Lietuvoje, Aplinkos ministerija pradėjo vykdyti kampaniją „Neteršk gyvybės rato“. Jos tikslas – priminti žmonėms, kad reikia branginti geriamąjį vandenį, o nuotekas tvarkyti tinkamai, tik tuomet neužteršime dirvožemio, vandens.

Daugiau informacijos apie tinkamą nuotekų tvarkymą gali rasti socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Neteršk gyvybės rato“.

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.